KRISTINA GUDONYTĖ





Akmenėlis mano rankoj
Balzganas tiesos baltumas
Ir ištrykštantis sienos basos moters graudumas
Ši šviesa - tai mano meilė
Ši erdvė - mano rimties buveinė
Aštrūs skliautai į oro kraštą
Mažas suspurdenimas į begalybės naštą
Viskas leidžia būt vienai
Tarp mylimų daiktų
O kai skliautu įsiverš vanduo
Aš miegosiu, rūkas apsems tiltą
Parašysiu laišką
Išsruvens šaltiniais,
Gaus purslų galybės,
Užmaišysime šniokštimą
Atskubės basa balta šviesa
Suvynios į žalią laivą dyglį
Kris lakštingalos į rėtį
Sujudimą ten išgirdusios
Aš miegosiu
Neklausyk,
Paglostyk mano veidą
Švyliu.

1994. 12