EnglishLietuvių

Žemaitiškų Hitų Receptai

Gedimino Jakučio pranešimas, 2000 m. spalio 7 d. skaitytas Didžiosiose Radzevičių Spalio Šventėse


Ta tema yra laba plati ir nuorent atsakytė į anon pilna arba gaute naudingus reazultatus, reikietų atsidietė ilgam ir presciziškam darbou. Tudie šiam pranešėmė pabandysu tik apžvelgtė keletą broužų, būdingų žemaitems ir anų hitų (plačiąja prasme) receptams. Žemaitiškus hitus suvuokiu daugiaprasmiškai, t.y. kap reiškinę, katrėi užem tam tikrą vertybių skalę.
Nežinau kas kon galvuo api Žemaitėjė, bet aš manau, kad tinas y žiaure gerų receptų krašts. Žemaite y laba artimi gamta sava siela žmounės, tudie gamta anus ir apdovanuoje nematuomu žinuojimu, kap skane pasigamintė įvairius rekalus. Žemaitių skuonį nuliemė keli faktore, katrėi bova laba svarbus tolimesne anų egzistencije. Tėi faktore būtų tokei:
1. Rek turiėte tuokį charakterį ir užsispirėmą, kad juoks svetimtaučių ožys neturietų jokiuos pruošvaistės prisilygintė. „Nors ir sukapuok – tas pats bus“.
2. Kikvėins Žemaitis tor turietė sąžinės ir dvasės, kitep uns būs kap pagalys be dūšės.
3. Vėsi žemaite tor būte kaip vėins gers bliūds sriubuos, katra ilga neišsisrebtų, ir kiti neišsriebtų.
4. Turietė tuoki galva, katra būtom gudresnė už patį biesą ir vėsus neprietelius – kloikas apšoktų spakaine aplink savą pėrštą.
Visi minieti unkščiau išvardinti faktore ir yra nuliemė Žemaitiškų hitų kokybė. Toliau mums reikietų ir aptartė, kas tėi Žemaitiški hita yra. Api ton liūdėj žemaitių palikti kultūrine kluoda. Pavyzdžioj: archaiški ir unikalus yra žemaitiški sriebala: cibulynė, kiunkė, konkolynė, trintynė, ubagputrė, veršputrė ir t.t. Aišku, panašumų kap visumet gal surastė ir kitų tautų, kap aukštaičių, dzūkų ar suvalkiečių sriebalų kultūruo. Bet Žemaitiška kiunkė savu išraiškingumu ir originalumu bei charakteriu visomet skėrses nuo dzūkiškas šiupynės. Žemaitišks nams y pasistatys ergi su įvaires prieskones, kad nebūtų blause gyventė, bet žiaurų diemesį į tortus anėi nekreip ir saka, kad svarbiau y ta: kas dūšiuo, o ne unt galvuos. Tep pat svarbu anims y sukortė gerą dainą-hitą, kad ne tik babūnės y dėda dainoutom, bet ir anų atžalas dar kelis šimtmečius spiegtom. Būdava atvėjų, kad pas žemaitius atklysdava koks nuors prietranka (jau miniets dzūks, suvalkietis ar aukštaitis, ar nedouk dievė dar kuoks šveds iš sava žuviedų krašta), anims tep lėngva nebūdava įlystė į žemaitių dūšė. Bet per ėlga laika viskam susistruninus ir paveiziejus, ar svetimtautis nier tikta pagalys be dūšės, anėi pradiedava kažkon regzte kartu. O dar čieso praejus veiziek anei apėntas sukordava visai neblogų hitų. Vadinas, Žemaite nebova vėin tik užkėitiejė bube knabie, nors kad ir kap sunke, bet sugebiedava ir su kitas bokala pakeltė.

Išvados

Vėsas esminės ir svarbiausės žemaitiškų hitų paslaptis aišku slyp už žuodžių ir y nematuomas. Yra manuoma, kad tus senusius įvairius filosofinius-psichologinius ir etninius žėnklus dar tebesauga kiekvėins tėkrus užsispyrės žemaitis gile širdy ir uns niekam neatskleis tų paslapčių, tol kol pats nepanories.