EnglishLietuvių

Paskutinis Lukiškių pievos "bohemščikas"

Paskutinis Lukiškių pievos "bohemščikas"
Interviu žurnale "Ausis" (1997 m., Nr. 18)

Rokas RADZEVIČIUS - "superintelektualios" muzikos grupės SKYLĖ lyderis, dainų kūrėjas. Gimė Antakalnyje. Ką jau slėpti, nuo pat jaunystės jautė ypatingą palankumą moterims, jos liko pagrindinis įkvėpimo šaltinis ir iki šių dienų. Taip pat lankė akademinį irklavimą, turėjo gitarą. Mokėjo leisti laiką irklų, gitaros ir moterų kompanijoje. Nenumaldomai bėgo laikas, irklus pakeitė oblius, keitėsi moterys, gitaros, rūsiai, kuriuose Rokas atsiduodavo visiems trims pomėgiams. Atsirado Kodis, Stankevičius, Petronis ir kiti bendražygiai. Kasetę keitė kasetė, LUKIŠKIŲ PIEVĄ sekė atsipalaidavimas... Neseniai Radzevičius aplankė Indiją - pameditavo šventykloje su įkvepiančiais piešinėliais, panardė Gange tarp lavonų ir duona kasdienine susirūpinusių krokodilų, lig soties atsigėrė šventųjų karvių pieno ir stojo prieš "AUSĮ" atverdamas visą savo pamišusią sielą.

- Netiesą sakai, kad mes esame "bohemščikai". Mūsų visuomenėje "bohemščikas" suvokiamas kaip kažkoks laisvo elgesio žmogus, geriantis, pijokaujantis. Bet taip nėra, mes esame daugiau idėjos žmonės. Visi gyvename gražiai, esame idealistai. O kad esame paskutiniai ("bohemščikai"), tas, galbūt, yra tiesa. Visa muzikos industrija juda į priekį, o mes esame tarsi archaiški, senobiniai.

- Tai kodėl nesiorientuojate į Vakarų muzikines madas, kaip visi progresyvūs muzikantai?

- Taip, žiūrėti į Vakarus yra mados reikalas, bet tai nėra labai gerai. Vakarai - laikinas dalykas. Jie gyvena savo SAULĖLYDĮ. Pažiūrėkime globaliai, kultūriškai - prognozuojama, kad pasaulis atsigręš į ištakas, t.y. į Rytus.

- O gal taip yra todėl, kad jūs paprasčiausiai nemokate šokti, todėl ir nekuriate madingos šokių muzikos?

- Mes mokame labai puikiai šokti. Kai susirenkame į savo boheminius vakarėlius, puikiai šokame. Bet ne tai svarbiausia. Tiesiog esame pasirinkę dvasingesnę kryptį, iš kurios galima kažko pasisemti.

- O iš kur jūs atsiradote tokie dvasingi? Gal jūsų tėvai yra proto šviesuoliai, ar gal todėl esate tokie protingi, kad užaugote prie Lukiškių aikštės, kur kadaise buvo kartuvės, turgus, stovėjo Lenino paminklas - žodžiu, buvo Europos centras?

- Visų pirma, neužaugome mes prie tos Lukiškių aikštės, čia praėjo tik dalis gyvenimo. O tėvams tikrai galiu padėkoti - mano tėvai menininkai, ir aš tomis idėjomis gyvenu. Gal todėl ir mūsų požiūris į muziką yra kaip į meną, o ne kaip į komerciją. Ar gerai pasakiau? Cha, cha, cha...

- Nejaugi niekas jūsų niekad neapmėtė kiaušiniais, tiesiog nesupratęs MENO?

- Niekas. Mūsų menas nėra toks sudėtingas, kad jo nebūtų galima suprasti. Menas negali iš karto patikti. Reikia į jį žiūrėti, klausyti jo ir kaskart atrasti kažką paslėpto, naujo. Menas yra daugiasluoksnis.

- Grįžkime prie komercijos. Kiekvienas žmogus turi (nors ir labai mažą) garbės troškimo jausmą. Nejaugi tu nesvajoji apie būrius fanių, po koncerto puolančių tau ant kaklo, prašančių nupiešti autografą ant kokios intymios vietos ir t.t.?

- Mane ir taip moterys per daug myli. Jei prisidėtų dar keli šimtai, būtų labai sunku. Tai juk nėra mano tikslas, ar ne?

- Jūsų grupės pavadinimas labai erotiškas. Ką tai galėtų reikšti?

- Turime keletą erotiškų dainų. Bet ta erotika labai subtili, paslėpta. Konkrečiausias erotikos pavyzdys yra viena iš paskutinių dainų apie deivę Žanetą:

     Deivė Žaneta, šachtininko užauginta
     Gyveno liūdna skustagalvių girioj.
     Ji laikė savo šachtą užrakintą,
     Nes laukė ilgaplaukio vyro.

     Bet štai vieną kartą užklydo į tą kraštą
     Senas Budulajus, visrakčių meistras.
     Jis nešiojo šachtininkų paštą,
     O ilgus plaukus rišosi su pleistru.

     Ir Budulajus rado raktą
     Į auksinę Žanetos šachtą.
     Kol dar nevėlu,
     Augink plaukus ir tu.

- RADIOSHOW savo kūriniuose "bohemščikus" apibrėžia kaip "potu vanialinančius", riebaluotais plaukais ir klausančius grupės DZIURKA. Paneik šitą stereotipą ir pasakyk, kuo plauni galvą?

- Esu konservatyvių pažiūrų, todėl nepripažįstu vakarietiškų šampūnų. Plaunu ūkišku muilu, pelenais. Labai gerai yra skalauti actu. Geriausias variantas yra skalauti žibalu - nebus jokių pleiskanų.

- Degtukų į vonią tuomet geriau nesinešti...

- Taigi tik kokį lašą žibalo į vandenį pilti reikia, o ne grynu žibalu plauti. Reikia laikytis senelių tradicijų. Lietuvoje visi kažkodėl nori nuo tų tradicijų pabėgti. Tai yra šaknys. Jei žmogus bus be šaknų, vėjas pūstels, ir žmogus nugrius.

- Ir dar vienas, paskutinis klausimas. SKYLĖ jau išleido septynis albumus. Du iš jų - muzika spektakliams. Atrodytų - tai solidus tavo palikimas Lietuvai. O ką dar norėtum šioje žemėje nuveikti?

- Vis kažko trūksta. Norėčiau būti laimingas, norėčiau atrasti save. Norėčiau sukurti kažką gero. Banalu.

Žilvarskas