EnglishLietuvių

Periklių giesmių tekstai

Periklių giesmės Periklių giesmės (1994)

01.  Virvelininkai (giesmė sveikinanti)
02.  Bitutė (giesmė vegetarų)
03.  Pašvaistė (giesmė šilta)
04.  Benas (psalmė maištingoji)
05.  Krioklys (giesmė nostalgiškoji)
06.  Miegančių gražuolių valsas (antigiesmė rytinė)
07.  Periklis (giesmių giesmė)
08.  Ernestas (giesmė ūkininkų)
09.  Karvė (giesmė plaukuota)
10.  Riteris (giesmė liūdna)
11.  Elektrinė utėlė (giesmė lietuviška)
12.  Laivas (giesmė skęstančių)
13.  Laikas rišti mazgus (giesmė užrišanti)

1. Virvelininkai

Sveiki, šaunieji virvelininkai,
Dugninių ančių medžiotojai.
Kiek jūsų liko dar čia,
Povandeniniai svajotojai?

Sveiki, duobelių darytojai,
Šilkinių kerzų nešiotojai.
Kiek jūsų liko dar čia,
Povandeniniai svajotojai?

O-jojoi-jojoi-joi-čiurkšt-pačiurkšt,
O-jojoi-jojoi-joi-tekšt-patekšt,
O-jojoi-jojoi-joi-pliukšt-papliukšt,
O-jojoi-jojoi -
Tai bent virvelininkai!

Sveiki, Bašliūnų gyventojai,
Amputuotų tarpupirščių žinovai.
Kiek jūsų liko dar čia,
Kurie meilę mato per lovą?

Sveiki, tešlotiekio tiesėjai,
Šaunūs venerikai, lunatikai.
Kiek jūsų liko dar čia,
Šiltos buities fanatikai?

O-jojoi-jojoi-joi-čiurkšt-pačiurkšt,
O-jojoi-jojoi-joi-tekšt-patekšt,
O-jojoi-jojoi-joi-pliukšt-papliukšt,
O-jojoi-jojoi -
Tai bent virvelininkai!


2. Bitutė

Tarp trijų baltų žiedų
Nardo bitė pamažu.
Dar nepiktas jos geluonis,
Dar skanus jai meilės skonis.

Tarp trijų baltų žiedų
Nardyti gana sunku.
Jie agurkais tapt svajoja,
Bitei daug jėgų kainuoja.

Na, o aš bitės širdyje
Šildausi tarytum ugnyje.
Čia gera, ramu ir nieko nestinga.
Čia dieną naktį žiedadulkėm sninga!

O aplinkui vyksta karas,
Žmonės žudo vegetarus.
Kai agurkai užderės,
Karas baigsis, meilė prasidės.

Moterys pavirs į bites
Ir pradės aukštai skraidyti.
Jos nešios tiktai nektarą
Savo vyrams vegetarams.

Na, o aš bičių širdyse
Šildysiuos tarytum ugnyje.
Ten bus gera, ramu ir nieko nestigs.
Ten dieną naktį žiedadulkėm snigs!

Jei nebūtų Žemėj bičių,
Tai neaugtų ir agurkai.
Jei nebūtų Gudonyčių,
Viską nukariautų turkai.


3. Pašvaistė

Mažutėlis nykštukas klaidžiojo po namus,
Rankoje laikydamas didelę vaškinę žvakę.
Mažutėlis nykštukas padeginėjo
Šaltas žmonių širdis.

Mažutėlis nykštukas apėjo visą miestą,
Užlipo ant aukšto aukšto tilto,
Džiaugsmingai atsipūsdamas užgesino žvakę,
Ir pažiūrėjo į dangų, kur sutvisko

Raudona pašvaistė.

Kitąkart mažutėlis nykštukas
Nutarė prisijaukinti uolą.
Priėjo prie jos ir paglostė,
Nupūtė dulkes ir atsisėdo šalia.

Prabilo jis į kietą uolos širdį,
Nežinodamas, kad ji kurčia ir nieko negirdi,
Ėmė pasakoti jis ilgą savo istoriją -
Apie miestą ir žmones ir dar

Apie raudoną pašvaistę.

Uola miegojo ir garsiai knarkė,
Nykštukas kalbėjo ir tyliai verkė.
Jo ašaros tekėjo upėm ir upeliais,
Tyliai krisdamos žemyn.

Uola nuskendo, o gal net ištirpo -
O kartu ir visas pyktis, kuris ant jos sirpo,
Pražydo širdis ir joje sutilpo
Mažutėlis nykštukas ir dar

Raudona pašvaistė,
Raudona pašvaistė...


4. Benas

Yra noras būti bepročiu
Tarp protingų veidų,
Ir neieškoti žodžio
Dėl prasmingų kalbų.

Yra noras pasigerti,
Kai blaivūs visi.
Yra noras pasikarti
Dienos vidury.

Bet kol dar stovi aukštos sienos,
Kol dar moterys kvepia kaip šienas,
Kol dar nuo lūpų nenudžiūvo pienas,
Taip moka tik... skylių augintojas Benas!

Yra noras būti lavonu
Tarp gyvų asmenų,
Ir gyventi be oro
Kaip kiti be veidų.

Yra noras imt ir išnykti
Be jokios krypties.
Yra noras nusišikti
Ant visuomenės.

Bet kol dar stovi aukštos sienos,
Kol dar moterys kvepia kaip šienas,
Kol dar nuo lūpų nenudžiūvo pienas,
Taip moka tik... skylių augintojas Benas!

Skylių augintojas Benas plaukia tik prieš srovę,
Skylių augintojas Benas spjauna į gerovę.
Skylių augintojas Benas laisvas kaip vėjas,
Skylių augintojas Benas... ant visų padėjęs!


5. Krioklys

Kadaise, kai kliokė manimi vanduo,
Vyrai stebėdavo skalbiančias moteris.
Ir kartais vietinis koks šuo
Drėkindavo kailį liurlendamas poterius.

Kadaise,
Laikai tie negrįš,
Buvau aš
Jaunutis gražuolis krioklys.

Nemėgau skandinamų kačių -
Jos ilgai leisdavo burbulus iš gelmės.
Vėžiai prie manęs praleido daug bemiegių naktų -
Juos kaustė siaubas beklausant mano giesmės.

Kadaise,
Laikai tie negrįš,
Buvau aš
Jaunutis gražuolis krioklys.

Dabar nebeteka manimi vanduo,
Išėjo ieškoti vandens vyrai ir moterys.
Ir net senas nususęs vietinis šuo
Paliko mane vieną liurlenti poterius.

Kadaise,
Laikai tie negrįš,
Buvau aš
Jaunutis gražuolis krioklys...


6. Miegančių gražuolių valsas

PABUSK!


7. Periklis

Štai Periklis, šaunus vyrukas,
Įrėmintas lyg atvirukas.
Praėjusius laikus jis mena,
Kada klestėjo meilės menas.

Turėjo žmoną jis Aspasiją,
Su ja jis skendo gilioj ekstazėje.
Turėjo jis ir tvirtą perą,
Dėl to laimėjo ne vieną karą.

Tuo ir įdomus Periklis -
Lukštinių moterų saugiklis.

Turėjo pravardę jis "kiaušingalvis" -
Matyt, miegojo be pagalvės;
Nepaisant to, šauniai kariavo
Tiek meilės fronte, tiek įkarštyje karo.

Kadangi Periklio vardą jis turėjo,
Tai ir perėjimo procesą prižiūrėjo;
O vieną kartą, įkvėptas heterų,
Pastatė dešimt tūkstančių galerų.

Tuo ir įdomus Periklis -
Lukštinių moterų saugiklis.

Nebėra tos atmosferos,
Nes išmirė senai heteros,
Perdegė visi saugikliai -
Nebereikalingi jau žmonėms perikliai...

Tad saugok savo perą,
Nes be jo tau bus gyvent negera;
Būk ir tu kaip tas Periklis,
Lukštinių moterų saugiklis.


8. Ernestas

Šilta naktis, bet mėnulis šaltas.
Lipni šviesa sminga į asfaltą.
Apšviestas kambarys su grindim -
Ten gyvena Ernestas ir kvėpuoja mirtim.

Ernestas dirba fermeriu,
Ir apskritai šaunus jis vyras.
Jis per dienas vairuoja traktorių,
O naktimis pavirsta į vampyrą.

Vampyras fermeris Ernestas
Pas moteris vaikščioja nekviestas.
Kaip plienas kietas jo dantis
Lyg magnetas traukia moteris.

Vampyru virto jis todėl,
Nes mėgo gerti "Kruvinąją Meri";
Dabar tik nusispjovęs ir neklausdamas kodėl
Jis nesiliauja karštą kraują gėręs.

Jei kartais vidurius paleidžia,
Prireikia gydytis patikrintu būdu.
Tada pasiverčia šikšnosparniu juodu
Ir kraujo moterų jis gerti sklendžia.

Vampyras fermeris Ernestas
Pas moteris vaikščioja nekviestas.
Kaip plienas kietas jo dantis
Lyg magnetas traukia moteris.

Mes pasodinsim kaktusą už tas,
Kurių kraują išgėrė vyrai,
O po to kibsim į naujas aukas -
Juk visi mes - fermeriai vampyrai...


9. Karvė

Bėga karvė per džiungles,
Bėga labai vieniša.
Bėga karvė per džiungles,
Bėga visiškai plika.

O kurgi bėga šita karvė -
Kas gi man atsakys?
Gal ji, gal ji pabėgo nuo proto
Ir nieks dabar jos nebesustabdys!

Ir aš bėgu kaip karvė
Per savo nuosavas džiungles,
Visi bėga kaip karvės
Per savo nuosavas džiungles.

O kurgi bėga šitos visos karvės -
Kas gi man atsakys?
Gal jos, gal jos pabėgo nuo proto
Ir nieks dabar jų nebesustabdys!

Plaukuota Kubano krūtinė -
Visų bėgančių tėvynė.
Ten bėgu aš, ten bėgi tu,
Ten bėgame mes visi kartu.

Ei, žmonės, susimąstykit:
Dar nieks niekada nepabėgo nuo tvano,
Nes visi keliai veda ne į Romą,
Juk visi keliai veda pas Kubaną!


10. Riteris

Kartą keliu jojo
Liūdno veido riteris,
Jodamas galvojo,
Kodėl jo vardas Piteris.

Daug ką jis žinojo,
Dar daugiau patyrė,
Meilės jis ieškojo
Ir vienatvę gyrė.

Ei tu, liūdno veido riteri,
Kodėl tu tyli ir žiūri man į akis?
Ir kodėl, kai rūkas išsisklaido,
Aš pamatau, kad prieš mane veidrodis?

Kartą keliu jojo
Liūdno veido riteris.
Apie tuos laikus galvojo,
Kai dar nebuvo jis Piteris.

Kai keliu jojo
Linksmo veido riteris,
Ir net nesvajojo,
Kad taps jis Piteris.

Ei tu, liūdno veido riteri,
Kodėl tu tyli ir žiūri man į akis?
Ir kodėl, kai rūkas išsisklaido,
Aš pamatau, kad prieš mane veidrodis?


11. Elektrinė utėlė

Elektrinė utėlė
Lekia kaip strėlė.
Elektrinė utėlė -
Jos galvoj skylė.
Ji sėdi ant baleikos,
Ji neturi tiubeteikos,
Jos papai kaip Noreikos,
Bet - pist! -
Nusėdo batareikos!

Elektrinė utėlė -
Mėlyna šiukšlė.
Ji lipa į bambuką,
Ten randa Veikaniuką.
Jis sėdi ant baleikos,
Jis neturi tiubeteikos,
Jo papai kaip Noreikos,
Bet - pist! -
Nusėdo batareikos!


12. Laivas

Juodi debesys gaubia dangų,
Aplinkui plyti jūra plati.
Jūroje plaukia vienišas laivas,
Pats nežinodamas kur.
Mėlynos bangos glosto jo veidą -

Taip švelniai švelniai,
Taip tyliai tyliai.

Juodi debesys uždengė Saulę,
Mėlyna jūra nusidažė krauju
Jūroje skęsta vienišas laivas,
Pats nežinodamas kodėl.
Kruvinos bangos glosto jo veidą -

Taip švelniai švelniai,
Taip tyliai tyliai.


13. Laikas rišti mazgus

Liepsna nebekimba prie rankų,
Vaškas užlipdė akis.
Sapnai, išbarstyti po kojom,
Į purvą suminkė mintis.

Aplinkui kvepia dar žodžiais.
Dūmai, pavirtę sakais.
Žmonės kaip musės ant lango
Trinas taukuotais pilvais.

Ir aš sakau: laikas rišti mazgus.

Praregėjęs paukštis už lango
Gieda pragertu balsu.
Nematytas kaimynas man siūlo
Mainyti smegenis ant sėdmenų.

Jis sako: mano kepenys už lango,
Gnaibo juos zylės savo snapais.
Galbūt negrįšiu išėjęs į karą,
O gal grįšiu tik paryčiais.

Ir aš sakau: laikas rišti mazgus.

Šešėlis ateina beveik nuogas,
Nusikarpęs kojų nagus.
Jis lipa į lovą, sakydamas,
Jog žino, kas tai dangus.

Man išsprūsta kažkoks vardas,
Man matytas šitas veidas.
Jau senai darosi aišku:
Laikas rišti mazgus.

Ir aš sakau: laikas rišti mazgus,
Sakau: laikas rišti mazgus,
Mazgus,
Rišti mazgus.