EnglishLietuvių

"Babilonas" dainų tekstai

BabilonasBabilonas (2000)

       1.  Dzian Dzian
       2.  Tolimi lietūs
       3.  Gangas    -    akordai
       4.  Kolibriai
       5.  Babilonas
       6.  Manęs nebuvo
       7.  Septynis ilgus metus
       8.  Žiema
       9.  Sintra
     10.  Pienės pūkas
     11.  Dum Dum
     12.  Androginas

 

1.    Dzian Dzian

       (muz. ir ž. R. Radzevičiaus)

Man man Mantan,
Ron ron Petron,
Skan skan Skirman,
Šin šin Miškin,

Dzian dzian Radzian.

Kut kut Jakut,
Gan gan Smilgan,
Dran dran Drazdan,
Cun cun Cujun,

Dzian dzian Radzian.


2.    Tolimi lietūs

       (muz. R. Radzevičiaus ir G. Jakučio, ž. N. S. Pukinskaitės)

šiąnakt
nebekalbėsiu apie
vandens lelijas
o permainingas Dieve
koks sudvejintas
mūsų pasaulis:
sunkus
žemės dangaus
junginys
išpintas koralais
blyškiosiom žolėm
nesančių jūrų žiedais
miegančiom kregždėm
štai ir vėl kartojies
akmenyne paukšty
išsilieji lietum
kad gaivintum
ir kiekvienas tavim būtų išaukštintas
ir būtų palaimintas
antikos dulkėm ir tyla
šilko švelnumo
sunkus žemės dangaus junginys
išpintas koralais
blyškiosiom žolėm
nesančių jūrų žiedais
miegančiom kregždėm
štai ir vėl kartojies
akmenyne paukšty


3.    Gangas    -    akordai

       (muz. ir ž. R. Radzevičiaus)

Nuo vaikystės aš eilėraščius myliu,
bet šitą paslaptį saugau ir tyliu
nuo pikto poeto, kuris kiekvieną rytą
vietoj eilėraščio kepa hitą.

Bet tavo kūnas man sudėtinga poezija.
Vos bandau skaityt, mane ištinka erezija.
Tada viską metęs ir užsidėjęs chalatą
sėdžiu namuose ir geriu arbatą,

Žiūrėdamas pro langą
į pratekantį Gangą.

Gražios tavo akys, gražios tavo durys,
o pro durų plyšį šypsosi mėnulis.
O mano saule, o mano meile,
dėl tavęs net debesys varvina seilę,

Žiūrėdami pro langą
į pratekantį Gangą.

Kad ir kas beatsitiktų, bitės neš nektarą,
vyrai skris į dangų, o moterys į karą.
Tiktai man skraidyti neišeina,
todėl tik tau vienai dainuoju meilės dainą,

Žiūrėdamas pro langą
į pratekantį Gangą.


4.    Kolibriai

       (muz. R. Radzevičiaus ir A. Smilgevičiūtės, ž. A. Smilgevičiūtės)

Apsvaigę nuo magnolijos žiedų,
Kolibriai snaudžia tarp savų pūkų.
Jie turi tūkstantį veidų,
Jie mirga tūkstančiu spalvų.

Žolė ilga, žolė tokia vešli,
Ten knarkia karkvabaliai mėlyni.
Po atviru nakties dangum
Pakvimpa ligi žvaigždžių medum.

Aš Dykumų Saulė -
Visa reginti žvaigždė.
Aš - Dykumų Saulė.

Smiltyne kyšo kaktusas niūrus,
Jis puoselėja savo tris spyglius.
Ir naktį žydi kaip gėlė
Klajokliui kelrodė žvaigždė.


5.    Babilonas

       (muz. ir ž. R. Radzevičiaus)

   (Oi Radzy, Radzy, Radzy,
    ką spygliukuose neši?)

Nuo seno saugo paslaptį Petronis,
kad sostinė ne Kaunas, o Bezdonys.
Į kirvį ten iškeitusios sijoną
išėjo moterys šturmuoti Babilono.

Iškėlusios aukštai tarytum jauką
pranašo Zenkos barzdos plauką,
mėlyną, baltą, o kartais raudoną,
moterys šturmuoja Babiloną.

Toks keistas pasidarė dėdė Antanas,
nuo tada, kai jį aplankė kontrakultūrinis šamanas.
Nuo tada jis tevalgo Bliuvšteino makaroną,
o buvusios jo damos šturmuoja Babiloną.

Į naująjį amžių lyg į Rojaus sodą
mes skrendame drąsiai, sėdėdami ant puodo.
Bet pasaka baigės, užlūžo gramofonas,
šturmo neatlaikęs sužlugo Babilonas.


6.    Manęs nebuvo

       (muz. ir ž. A. Smilgevičiūtės)

Dienos, kurių atiduoti kam nėra,
Dienos, kurių išbarstyt negalima,
Dienos, išsilydančios triukšme,
Dienos, nešančios rytojų.

Saulė kuria rytą iš nakties žvaigždžių.
Medžių žiedai krinta sruogom spindulių.
Saulė kuria rytą iš rasos lašų.
Medžių rankos kyla iki debesų.

Manęs nebuvo, kai atsivėrė dangaus skliautai,
Manęs nebuvo, kai upėm išplaukė balti laivai.
Manęs nebuvo, kai nutekėjo pirmi lašai,
Manęs nebuvo, kai stepėj stūgavo balti vilkai.

Mėnuo kuria naktį iš dienos ugnių,
Ten šešėliai brenda kupini vilčių.


7.    Septynis ilgus metus

       (muz. R. Radzevičiaus, ž. A. Smilgevičiūtės)

Septynis ilgus metus mes gėrėm žiedlapių midų.
Bridom per kopas baltas ir žiūrėjome viens į kitą.
Septynis ilgus metus mano rūmuose žarstėme auksą,
Ir kieme tarp švelnių augalų aš tau būriau meilę saldžiausią.

Bet tau reikėjo vėjų
Ir sirenų klyksmo ir laivų,
Nes likimas tau skyrė pavojus.
Aš tau siūliau meilę
Ir nemirtingumą ir turtus,
Bet tau per mažai, per skurdu.

Daviau aš tau gerti vandens užmaršties
Ir bandžiau ištrinti kelius tavo praeities.
Atlėgo tau namų ilgesys ir vaizdai sunkios patirties,
Bet vis tiek negalėjau išplėšti iš širdies praėjusių dienų atminties.

Ir todėl aš nežinau, kokia jėga
Liepė tau palikt mano salą,
Tai nemirtingų dievų valia
Kvietė tave į kelią,
Ir todėl aš stoviu viena tarp smilčių
Ir žiūriu, kaip kyla burės.
Neužteko sulaikyt man tavęs jėgų,
Tad išplauk - man tu būsi pražuvęs.


8.    Žiema

       (muz. R. Radzevičiaus, ž. R. Radzevičiaus ir V. Dekšnio)

Kai sniegas nutirpsta ir oras gaivus,
ir geria studentai sodelyje alų,
paklaikę nuo meilės lyg vieno visi,
aš einu pažiūrėti į namą už upės.

O ten žiema,
ir vėl aš ant ledo,
ir vėl tas skausmas
iš proto veda.

Aš mėgstu sėdėti ant medžio kėdės
ir mojuoti plunksnomis užmiršto paukščio,
dar myliu tą žolę tarp gatvių dviejų,
bet vėl mane traukia namas už upės.

O ten žiema,
ir vėl aš ant ledo,
ir vėl tas skausmas
iš proto veda.

Tomis dienomis aš taip noriu tavęs,
čia pat ant pievelės, studentams bematant,
bet dabar jau žiema, ir man beliko tik ranka
bei uždanga sniego ir ledo kasyklos.

O, ir vėl žiema,
ir vėl aš ant ledo,
ir vėl tas skausmas
iš proto veda.


9.    Sintra

       (muz. ir ž. R. Radzevičiaus)

Ten, kur žvaigždės krinta,
šviečia miestas Sintra.
Geria ten kaubojai,
moterų artojai.
Ten ir Aleksandras,
vadas jis komandos.
Saulė šildo plikę,
visa Sintra klykia.

Ten, kur geras oras,
miestas ten Andora.
Žydi ten tabakas,
liejasi konjakas.
Ten virš debesų
lyderiams smagu.
Jausmas labai geras
dergti ant gitaros.

Miškinienė - Portugalijos vinis.


10.    Pienės pūkas

       (muz. R. Radzevičiaus, ž. J. Degutytės)

Pienės pūkas - debesėlis
ant kojelės pasikėlęs.
Užsimerksi ir papūsi -
debesų pily nubusi.
Klaus žvaigždė nuo aukšto bokšto:
"Kas per pokštas, kas per pokštas?
Kaip tu čia atsiradai?
Kas užkėlė taip aukštai?"
O paskui atslinks toks senis.
Jo barzda ilga lig žemės,
sidabrinė ir šalta.
Tai lietus, o ne barzda!
Tūps ant delno vyturiai -
trys auksiniai spinduliai.
Šiltas vėjas užliūliuos
balto šilko pataluos...


11.    Dum Dum

       (muz. ir ž. R. Radzevičiaus)

Skrenda kulka,
Kulka Dum Dum,
Debesuotu debesuotu
Dangum.


12.    Androginas

       (muz. ir ž. R. Radzevičiaus)

Jei tu būtum žemė,
Aš būčiau žolė.
Jei tu būtum žolė,
Aš būčiau lietus.

Jei tu būtum saulė,
Aš būčiau žvaigždė.
Jei tu būtum žvaigždė,
Aš būčiau dangus.

Jei tu būtum kalnas,
Aš būčiau pilis.
Jei tu būtum pilis,
Aš būčiau vėjas.

Jei tu būtum auksas,
Aš būčiau vagis.
Jei tu būtum vagis,
Aš būčiau teisėjas.