KRISTINAS TAUKAČIKAS
***
Šermukšnio raudonoj karūnoj
įkaitę uogos žiba
nors vėjo nebėra
palieka šaltis jas
ir sklaidosi
nes ima lyti
***
Lapas nukrenta
į nieką
mes einam
užvertę galvas
medyje kala genys
kaip...
***
Žvirbliai skrenda
pro mušantį bokštą
dūžiai nutupia
kuprotais medžiais
vėjas diriguoja
rytą