KRISTINAS TAUKAČIKAS





***

Šermukšnio raudonoj karūnoj

įkaitę uogos žiba
nors vėjo nebėra

palieka šaltis jas
ir sklaidosi

nes ima lyti



***

Lapas nukrenta
į nieką

mes einam
užvertę galvas

medyje kala genys
kaip...



***

Žvirbliai skrenda
pro mušantį bokštą
dūžiai nutupia
kuprotais medžiais
vėjas diriguoja
rytą