ŽILVINAS MAIGYS





<-
ekranų tvinksėjimas
paskutinė žiemos lygtis
ištirpsta nuo rankose spurdančios
bejausmės žarijos
paskutinė gruodžio naktis
stato beprotišką sumą
naujo labirinto centre
krupjė neskubėdamas
dalija žetonus
man lieka dvi spalvos
juoda ir raudona
juoda ir raudona lemtis



***

Industrinis ryto spindesys
įsiveržia į bekvapę
kambario erdvę
bundančio miesto rūke
krenta pirmosios nuorūkos
jas abejingai apžiūrinėja
dulkėti balandžiai
švininis rūkas
suspaudžia kambarį
ašaromis
ir žodžiais ir žvilgsniais
ir pilnom peleninėm
tekantys kaminų siluetai
virš miesto
reaktyvinis šalto dangaus žvilgsnis
į ribą
skiriančią realybę nuo skausmo
tik vienas žvilgsnis
į savo atspindį
kitoj plokštumoj
viltis besisupanti likimo sūpuoklėse
tu ne vaiduoklis tu kol kas čia
nepasveriamo ryto kvėpavimas
bučiuoja tave
anglimi dūmais
ir nerimu
kažkas atsitiko - šnibžda šlavėjai
virpesys neišduoda numirusių
tai vien tiktai aidas
liūdnam kambary su vijokliais
ant sienų
kažkodėl nebeskamba laikrodžiai
nuorūkos smilksta dulkinam grindiny

->