IEVA RADZEVIČIŪTĖ
AKIVAIZDUMO SPINDULYS
Tu sustojai ties minties ir jausmo slėniu - sukūrys
apgaubė trapumą tavo. Tu ieškojai griežtumo rimties, tačiau kažkas tau trukdė
įgauti ryškaus tvirtumo. Tu stovėjai, giliame paslaptingume jutai jautrumo
atgarsį, tau nieko tartum netrūko. Jausmas pakilo ir susiliejo su įžvelgimu.
Jis tapo akivaizdumo tyruoju atspindžiu...
PAVAKARIO ŠĖŠĖLIS
Jau atslinko netikėta sutemimo gama, tik dar tvyrojo spindulių apšviestos
mintys, jos niekur nenorėjo kilti nei leistis - tai buvo netikėta atvanga.
NUTRŪKIMO ATGARSIS
Netoliese pasigirdo tyras šventumo slėnis, besiekiantis lengvumo ramumos.
Sukosi aplinkos gijos, jos nesiliovė atlaisvinti sukaustytų šėšėlių, tačiau
lygumas tirpdė įtampos garsus. Atsisuko atvirumo gaubtas ir nuramino slėgimo
vienumą. Ji nebuvo svetima trapumo kontinentui, tik reikėjo pajusti ir
įsiskverbti. Sukaustytas jausmas nutrūko...