IEVA RADZEVIČIŪTĖ





AKIVAIZDUMO SPINDULYS

Tu sustojai ties minties ir jausmo slėniu - sukūrys apgaubė trapumą tavo. Tu ieškojai griežtumo rimties, tačiau kažkas tau trukdė įgauti ryškaus tvirtumo. Tu stovėjai, giliame paslaptingume jutai jautrumo atgarsį, tau nieko tartum netrūko. Jausmas pakilo ir susiliejo su įžvelgimu. Jis tapo akivaizdumo tyruoju atspindžiu...



PAVAKARIO ŠĖŠĖLIS

Jau atslinko netikėta sutemimo gama, tik dar tvyrojo spindulių apšviestos mintys, jos niekur nenorėjo kilti nei leistis - tai buvo netikėta atvanga.



NUTRŪKIMO ATGARSIS

Netoliese pasigirdo tyras šventumo slėnis, besiekiantis lengvumo ramumos. Sukosi aplinkos gijos, jos nesiliovė atlaisvinti sukaustytų šėšėlių, tačiau lygumas tirpdė įtampos garsus. Atsisuko atvirumo gaubtas ir nuramino slėgimo vienumą. Ji nebuvo svetima trapumo kontinentui, tik reikėjo pajusti ir įsiskverbti. Sukaustytas jausmas nutrūko...