ANTANAS ŠIMKUS
***
Kaip temsta vakarai,
Kaip tirštėja mintys,
Artėja naktis,
Nutolsta rytas.
Vis tiek jis bus negyvas,
Nes degtinė moka
gydyti netinkamus gyventi
Kreivais keliais, bežadžiais krūmais,
Namais be durų ir be langų...
Kai visa visata telpa galvoje,
Kai riba tampa beribė...
Nutolsta rytas,
Nuvysta gėlė,
Sučeža lapai,
Kojos it pernykštis sniegas
Nori nebūt,
Nori neit,
Svajoja numirt -
Jos netiki, kad išauš...
Aplinkui naktis,
Aplinkui žemę -
Degtinės tvaikas -
Visata susitraukia ir pasitraukia
Kažkur tolyn.
Galva tuščia.
Žemyn, tiktai žemyn
Ritasi butelis nuo kalno -
Rituos ir aš
Į negyvo ryto pasaką.
Ten numirėliai laidoja savuosius.
Tik kas ten laidoja gyvuosius?
Išaušo.
Kelkis, girtuokli,
Laikas prisikelti!
Plačiai išsiviepęs
Ir užtinęs
Iš veidrodžio
Spoksojo rytas...