LINAS JURAVIČIUS





***

Yra tiesa erškėtyje, bet ne dygliuos,
kai pasiklysta aklas paukštis tarp šakų
lange įstringa žvilgsniai nuogas
kamputy sėdi kaukas ir liūdnai

tau į akis - po to - išeina
lyg būtų amžinai palikęs šiuos namus
bet grįžta tarsi vėliavos sugrįžta
kartu su varpučio rasa ant varpučio stiebų

yra tiesa erškėtyje, bet ne dygliuos
ugninį paukštį glosto vaikas
netrykšta ašaros ir nežeidžia ugnis -
namai pilni dulkėtų knygų

priglaus paklydėlį ir sužavės
kaip žavi alkanas akis upelis
vingiuojantis apaugusiuos žolėm kraštuos - -
paparčių girioj paukščių pėdos

kelius į dangų pažymės
kada rasotuos rojaus soduos
raudonos tulpių taurės praregės
ir į alyvas tūps plaštakės

nebodamos žalios ugnies
kuri sudegina ir kuria
iš pabaigos į pradžią
plukdydama
sapnus - -



***

     Smilgos supina kuosoms kasas, bet neklusnios padūkėlės jas nusidrasko ir išdalina vorams - megzkit sraigei vestuvinę suknią - bus į ką pažiūrėti kai tuoktis keliaus - kol nušliauš į bažnyčią dar pasenti suspėsite kuosos - -