RENUARAS KRIVELIS





Impotentų karta. Totalinė beprasmybė,
Išblukę lyg lietaus nuplauti veidai,
Sielų savartynai, švytintys kvailybe,
Ir laukimas išganymo.

Kas sekmadieninis kelias bažnyčion,
Prieš tai nukankinus savyje kaltės jausmą.
Tikėjimas, kad bus atleista,
Kad apokalipsė jus aplenks.

Marionečių visuomenė, paniškai bijanti broko:
- Neduok, Dieve, klaidingas egzempliorius!
Žemės drebėjimas sukelia siaubą,
Visuotinis klyksmas - sunaikint!

Visuotinė viltis - mes amžini,
Aklas tikėjimas ateitimi
Ir baimė pažvelgt atgal, pamatyti,
Kad prieš tai jau buvo kiti.

Jų nebėra...? -
                       Jūsų nebėra!

1992. 06