O!!!... O, mūsų Krūšpetrio!!! O, mūsų Depresijos žmona!!! Jokių kodėl... Mes, pigmėjai nuo savo bambašiknio sėmenų, pradėję linkti į pievas kaip didieji Plikasėkliai, išsklaidėm žiedus įvairiai.
     Vienas mūsų žiedas nukrypo pernelyg į tolumas ir, išlindęs pro skęstančio rąsto ląstelės membraną, įsmigo. (G.F.)...

     Davai, Žaneta, būk Loreta
     Ir užklijuok tą savo VIETĄ,
     Kad Vyro pautai nekabėtų,
     Bet kad monotipijos žydėtų!..

     Žaneta, šiaip Ramybė yra miego pagrindas, o Nekaltybė - MOTERŲ TEISYBĖ! Todėl mes, būdami tirpstantys maršrute "Centras - Lazdynai" bei kartojantys savo giesmę nekaltybės ištakose bei žudantys save PAGIRIŲ DELTOJE bei kildinantys save iš MAKŠTIES (ar bent jos išvestinės) bei šiaip valgantys GRYBIENĄ ir kitokią MOTERŲ PRODUKCIJĄ bei orgazmo nunešti ir paklydę (bei paslydę), prisiekiame UŽDŽIŪVUSIO PIMPALO GRĖSME pavėsyje išbrinkusios sąžinės džiunglėse, kai kas ketvirtis metro styro gilyn žvakės, užsidegančios paklydusims tarakonams papūtus.
     MES tyri. MES buvome PUŠYNE. MES matėme ATVIRKŠČIAS MOTERIS. MES girdėjome ERNESTO DAINĄ. MES užuodėme SENO ŽVEJO KERZĄ. Bet po to, kai PISKA nusėdo į dugną, menkės pradėjo nebekibt, pagavusios NEKIBIMĄ, o MATROSKINAS su savo CHLEBOREZKA bei mes, apsikabinę tešmenį, su užraukta BUDULAJAUS bamba kaktose (=gaktose), tvirtai tikime, kad Tu liksi ištikima MUMS, Nudizmui, Malkoms, Potencijai, o ne RASPIZDIAJAMS su klimakteriniu turtu.

1993 07 28
2 15 val.