MILDA PAŠKAUSKAITĖ
Namų kampai ir žalios, žalios vejos
Trumpai skustais it kalinių pakaušiais
Ir aš kaip svetimkūnis koks, it pokyly karalių kaimo žvejas,
Lekiu erdve pigių minčių pakriaušiais,
Lekiu ir nerandu sau vietos pailsėti,
Velku save, kaip voras musę, kvatodama,
Meldžiu savęs pasigailėti...
Ieškau burtažodžiais kaip idiotė ragana.
XXX
Siūbuoja putlios beržo viršūnės,
Virpuoja plonytės jaukios šakelės.
Žiūruoju į saulėtą gamtos kampelį
Ir negaliu patikėti laime.
XXX
Tvarkos ramybė žiedeliuose
Žavi boružę vasaroj.
Lankos teisybė žiedeliuose
Nesutelpa grožio pasakoj.
XXX
Jis tulpės žiede gyvena,
Ten taip raudona ir ne tik...
Ant saulės geltonai juodos bokšte stuksena
Ramybės dūžius lyg...
Aplink ten tiek svajonės raudonos,
Visur vaidenas laimė.
Galbūt nežino dar žmogiukas, kad rytoj
Suduš raudona pasaka į seilę.
1990/91