EVALDAS VEGYS
Jau laikas atėjo
patyrimas atėjo
absurdo pripažinimas
sujudino smegenis
kaip pelės krebždėjimas
prie vienišo radiatoriaus.
Avarija
Avarija, verianti arija,
Kaštonų sprogimas bulvaruose,
Erškėtrožių maištas raudonas
Išduotas išduotas išduotas
Avarija, spąstai ir sąmokslas,
Tiesa, nepasiekusi sąmonės,
Bejėgiškai nenumatytas
Per prievartą primestas tikslas,
Avarija, varis ir gongas,
Beribis nakties poligonas,
Sukūręs niekšybę, sukūręs
Ant sniego kryžiuojamą kūną,
Klausykitės, atsiverdamos
Galaktikos, dykumos, varpinės,
Kaip lekia į nežinią genamas
Virš miesto uždususio gemalo
Virtuvių, kontorų ir salių
Paklaikęs nuo skausmo baisaus
Kaip uraganas signalas:
SAVE OUR SOULS
SAVE OUR SOULS
XXX
Karšta žiemos naktis
gili nakties akis
akis stebės mane
klajojantį sapne
visatos paslaptis
oranžinė naktis
kurčia rudens akis
ir dalgio kliedesys
pikta žmonių minia
pažadino mane
netruko kliedesys
klajojancio sapne
o žmonės, neskriauskite vargšo
piligrimo.