ALGIRDAS DAVIDAVIČIUS
Kape
Neklausinėsiu, kam
Guliu gražiai purve šaltam
Markstydamas sušalusias akis.
Pilkame vėjy ašaromis groju
Atsakymų aš niekad nežinojau -
Galvojau, lis
Pirmais žiedų lašais karstan,
Išgirsiu žingsnius vėjy
Pažvelgęs samanų langan,
Matysiu, paukščiai apdulkėję
Rasom smiltelėm skris
Ir tyliai subanguos,
Kaip sniego sūkuriai kalnuos
Po jų blausiais sparnais naktis.
Aš tyliai atsikelsiu,
Tarp akmenų rakštis.
Už ką gimiau?
Dėl ko atgimstu?
Mirties nemelsiu sau,
Bet kam?
Kam visa tai sapnuot? -
Guliu ramiai smėly drėgnam,
Pripratęs ašaromis groti
Vasario vėjyje pilkam,
Tad duok man, Dieve, ir toliau
Miegoti...
1990 m.