DALIUS SIMONAVIČIUS





Paskutinė diena žemėje

Pučiant vėjui, medžiams verkiant,
Juodas katinas ant tako
Negrabiai ištiesęs kojas
Svaiguly girtumo knarkė...

Angelai tuokart ant stogo
Su velniais per visą naktį
Muzikai klaikiai netylant
Iki nualpimo darkės.

O senamiesčio pakampės -
Pilnos virpančių stiklinių,
iš kurių pigiausią vyną
Siurbia dvokiantys žmogynai.

Vėjas nešė kalnus šiukšlių
Viskas kraupiai išvartyta
Raudonais dažais ant sienų
Nešvankybių prirašyta.