Iš Jeruzalės - Gražina AŠEMBERGIENĖ

     Naktį iš šeštadienio į sekmadienį paskelbta paskutinė šio tūkstantmečio Eurovizijos dainų konkurso nugalėtoja - 24 metų Švedijos dainininkė Šarlotė Nilsen. Lietuva užėmė 20 vietą ir neteko teisės dalyvauti konkurse kitais metais.

     Kitamet nedalyvausime

     Š. Nilsen dainavimas, priminęs daugeliui bene žymiausią praeityje Eurovizijos konkursų žvaigždžių grupę ABBA, įveikė islandės lengvo šokio melodiją "All Out Of Luck", kuriai savo prielankumą žiūrovai išreiškė 146 taškais.
     Trečioje vietoje liko Vokietijos turkiškasis "Surpriz" su 140 taškų už nuoširdžią kelionę į Jeruzalę ("Journey to Jerusalem"). Pirmą kartą Vokietijai, kurioje gyvena daug išeivių iš Turkijos, atstovavo musulmonų grupė.
     Aukštai šeštoje vietoje atsidūrė Estija - 90 taškų.
     Lietuvaitei žemaitei Aistei Smilgevičiūtei teko 20 vieta, gerbėjai parūpino jai 13 taškų. 1 balsą davė kroatai, 2 - estai, 2 - Malta, 3 - Izraelis ir 5 - Kipras.
     Beje, oficialūs konkurso rezultatai dar nepaskelbti, nes keletas šalių surinko vienodai taškų, todėl dar sprendžiama, kuriai iš jų suteikti pirmenybę. Tačiau Lietuvos padėties ši situacija nekeičia. Mat iš 23 dalyvių į kitą konkursą patenka 18 šalių.
     Mūsų šalis antrą kartą metams neteko teisės dalyvauti Eurovizijos konkurse. 1994 metais Airijos sostinėje Dubline dainininko Ovidijaus Vyšniausko daina negavo nė vieno balso ir Lietuva užėmė paskutinę vietą. Per praėjusius dvejus metus Lietuva į Eurovizijos konkursą nesiuntė savo atstovo.
     Pakeitus balsavimo tvarką, nugalėtoją šiemet lėmė ne žiuri sprendimas, o televizijos žiūrovų balsai. Dėl to konkursas per kelerius metus tapo vienu komerciškiausių. Galbūt todėl scenoje pasirodantys atlikėjai primena diskotekų ar naktinių restoranų dainininkus. Kai kurių Eurovizijos komentatorių teigimu, dabar dažniau galvojama, kaip įsiteikti publikai.

     Laimi šlageriai

     Šiemetinės laureatės Š. Nilsen daina "Take Me To Your Heaven" ("Pasiimk mane į savo rojų" - aut. past.) surinko 163 balsus ir Švedija jau ketvirtą kartą tapo Eurovizijos dainų konkurso nugalėtoja. Įsimintiniausia švedų prgalė buvo pasiekta 1974 metais Didžiojoje Britanijoje, Braitono mieste, kai kvartetas ABBA sudainavo angliškai dainą "Waterloo".
     Įdomiausia tai, kad Š. Nilsen daina buvo sukurta remiantis grupės ABBA muzikos principais, todėl jos klausantis atrodė, kad skamba gerai pažįstama melodija. Net pati dainininkė buvo apsirengusi ABBA laikų stiliaus kostiumu.
     Švedų dainininkė ir aktorė Šarlotė pradėjo dainuoti su įvairiomis grupėmis būdama 13 metų. Šiuo metu ji yra vieno populiariausių Švedijos šokių orkestrų "Wizex" vokalistė. Neseniai švedų televizijos žiūrovams ji tapo žinoma kaip vienos populiarios muilo operos aktorė.

     Lietuviai įspūdingi, bet to maža

     21 metų dainininkė Aistė Smilgevičiūtė Lietuvoje laimėjo nacionalinį Eurovizijos turą, suteikiantį teisę vykti į šį tarptautinį konkursą. Tuomet ji nugalėjo 12 Lietuvos atlikėjų.
     Izraelyje po konkurso mūsų delegacijos nariams daug kas sakė, jog Lietuva turėtų džiaugtis, jog turi puikią dainininkę A. Smilgevičiūtę.
     Eurovizijos dainų konkurso koordinatorė Lietuvoje Vilija Grigonytė iš karto po konkurso "Respublikai" sakė: "Aš džiaugiuosi Aiste, nes ji padarė maksimumą". Pati Aistė, pasibaigus konkurso karštligei, sakė, kad jaučiasi puikiai, bet pridūrė: "Ką galėjau, tą padariau, o visa kita ne nuo manęs priklauso".
     Anot Aistės dainos kompozitoriaus Lino Rimšos, apie konkursą jam sunku kalbėti. "Tiek, kiek leido aplinkybės, Aistė scenoje veikė gerai, - tvirtino L. Rimša. - Tačiau konkursas man iki šiol lieka mįslė. Galiu tik numanyti, kaip viskas vyksta, nes kai kurie aspektai buvo akivaizdūs. Pavyzdžiui, geografiniai ir politiniai. Tačiau mes laimėjome tiek, kiek galėjome muzika".
     V. Grigonytė sakė, jei būtų buvę pinigų su Aiste pasiimti būgnininkų ar saksofonininkų, Lietuvos daina būtų dar įsimintinesnė. "Į šį konkursą niekas nebevažiuoja tik su vienu dainininku, - teigė V. Grigonytė. - Dauguma atsiveža pritariančiuosius atlikėjus".

     Ar verta dalyvauti?

     V. Grigonytė, paklausta, ar dar kartą Lietuva po pertraukos bandys dalyvauti Eurovizijos dainų konkurse, atsakė nežinanti. "Tačiau aš turbūt konkurso organizaciniame darbe nebedalyvausiu, - sakė ji. - Turi ateiti kiti žmonės, žinau, kad jiems bus labai sunku. Norint pasiruošti tokiam renginiui, reikia jame nuolatos būti ir žinoti, kas čia vyksta".
     Kompozitorius L. Rimša mano, kad tokiuose konkursuose dalyvauti verta. "Estijos delegacijos vadovas man sakė, kad viskas, ką darėme, buvo gerai", - teigė L. Rimša praėjus vos valandai po konkurso.
     Lietuvos delegacijos vadovo Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, visi profesionalai Aistės dainą pripažino geriausia, tačiau rezultatas buvo visai kitas. Kad Lietuva neiškristų, trūksta tradicijų. "Turime dalyvauti kiekvienais metais, tada susiklostys santykiai su kitomis valstybėmis, - sakė N. Maliukevičius. - Manau, jog balsavimas neatspindi dainų lygio, o tik šalis!"
     V. Grigonytės manymu, per penkias minutes žmonės, išklausę per porą valandų 23 dainas, paprasčiausiai negali staiga balsuoti.
     Nuolatos keisdama ir papildydama Eurovizijos dainų konkurso taisykles, Europos transliuotojų sąjunga (EBU) gali greitai atsidurti aklavietėje. Nuo 2000-ųjų keturios šalys - Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Ispanija, - daugiausiai lėšų skiriančios EBU, automatiškai taps konkurso dalyvėmis. Tokiu būdu lyg ir nebėra prasmės rengti balsavimo, nes nuolatinės konkurso dalyvės visada bus sąraše, o tokios šalys kaip Lietuva, kurios kas metai negali dalyvauti konkursuose, visada bus tarp paskutinių.

     Sudomino gėjus

     Į šių metų Eurovizijos konkursą suvažiavo ypač daug gėjų. Tokį susidomėjimą Eurovizija tarp gėjų, matyt, sukėlė tai, jog praėjusiais metais Didįjį prizą iškovojo Izraelio dainininkė transvestitė Dana International.
     Visą savaitę Jeruzalėje vyko gausybė renginių. Bene labiausiai kalbėta apie Jeruzalės hebrajų universiteto gėjų ir lesbiečių studentų sajungos grupės "The Other Ten Percent" ("Kiti dešimt procentų" - aut. past.) surengtą naktinį vakarėlį.
     Jeruzalės laikraštis "The Jerusalem Post" citavo grupės kalbas: "Eurovizijos dainų konkursas virto kultu ir neatsiejama gėjų kultūros dalimi. O Danos International pergalė praėjusių metų konkurse yra mūsų judėjimo pasididžiavimas".
     Tuo tarpu praėjusį penktadienį su didžiule apsauga į spaudos konferenciją atvykusi Dana International kategoriškai pasakė nelaikanti savęs gėjų judėjimo lydere. Žurnalistams ji teigė: "Iš viso kam mums reikalingi tie pavadinimai? Meskime lauk visa tai. Gėjus, normalus, marokietis, blondinas... Tiesiog baikite teikti pavadinimus. Mes visi esame žmonės. Tai yra vienintelis mūsų pavadinimas".


     Lietuva Europai neįdomi

     "Respublika" Eurovizijos konkursą ir lietuvaitės Aistės Smilgevičiūtės pasirodymą paprašė pakomentuoti Lietuvos dainininkų ir muzikologų.

     Muzikos kūrėjas ir atlikėjas Andrius MAMONTOVAS:

     - Man labai patinka Aistė Smilgevičiūtė, jos balsas, tačiau į tokio masto konkursus reikėtų siųsti patirties su užsienio publika turintį atlikėją. Lietuvoje žmonės, atsakingi už artistų, dalyvaujančių Eurovizijoje, parinkimą, mąsto standartiškai ir iš vietos pozicijų. Jiems patarčiau daugiau pavažinėti po Europą ir pažiūrėti, kuo ten žmonės kvėpuoja. Aistei trūksta dalyvavimo dideliuose konkursuose ar festivaliuose patirties, todėl buvo naivu tikėtis, kad ji galėjo užimti aukštesnę vietą.

     Grupės "Rojaus tūzai" vokalistas Povilas MEŠKĖLA:

     - Svarbiausia, kad Ispanija ir Kipras užėmė žemesnes vietas ir mūsų Aistė nebuvo paskutinė. Lietuvai tikėtis Eurovizijoje užimti aukštą vietą yra tas pat, kas pūsti prieš vėją.
     Manau, kad Aistė, išdrįsusi dalyvauti šiame konkurse, pasielgė teisingai. Kad Eurovizijoje pasiektum aukštesnių rezultatų, pirmiausia reikia praminti takus. Šiaip "Daina apie strazdą" iškrito iš Eurovizijos konteksto - ten reikėjo populiaresnės ir galbūt paprastesnės dainos.

     Muzikologas Darius UŽKURAITIS:

     -Žinoma, kad Aistė galėjo užimti aukštesnę vietą, tačiau žinant Eurovizijos vertinimo kriterijus, kurie visiškai nesusiję su muzika, nieko geriau nebuvo galima tikėtis.
     Vertindamas objektyviai galiu pasakyti, jog Aistė su "Daina apie Strazdą" galėjo aplenkti daugiau nei pusę konkurso dalyvių. Europai Lietuva yra neįdomi, todėl ir šio konkurso rezultatai yra tokie. Norint Eurovizijoje pasiekti aukštesnių rezultatų, pirmiausia reikia sukurti dainą, skirtą masinei auditorijai.