Norėčiau, kad vėl, kaip vaikystėje, sugebėčiau tikėti tuo, kas yra gražu, ir tada viskas ir būtų gražu, kaip vaikystėje, tik be suaugusių. Mane nešė briedis savo rago mentėje, jo kito rago mentėje gulėjo mano būsimoji Didžioji Moteris. Tik vieno gaila, kad aš gal kūdikiu būdamas jos neįsidėmėjau, arba ji augdama gerokai pasikeitė, kad vis nebesusirandam ir vis apsirinkam pasirinkdami kelią.



**

     Mano tėvas krovė į sunkvežimį cukinijas, o aš kaip visada miegojau bagažinėje. Ir atsibudęs išgirdau cukinijų šneką, jos matyt manęs nepastebėjo, arba pagalvojo, kad čia šiaip koks nors skuduras, arba išvis nieko. Iš pokalbio paaiškėjo, kad, patampęs briedžiui už barzdos, vėl prisiminsi savo Didžią M.



***

     bet suradęs užsigalvojusį Briedį, aš pats nejučiom užsigalvojau ir patampiau jam už nebarzdos. Briedis supyko už lindimą į jo asmeninį gyvenimą, ir staiga atsiradęs televizorius dydžio kaip kokios dvidešimt trys normalios spintos parodė man mano apsirikimus ir užsigalvojimus ne vietoje, kaip išvadą, Briedis pasakė: "Mano tašė pilna daiktų, kurie nieko neliečia".