ARTŪRAS VALIONIS
***
čia nieko nėra ir nieko nebus
vien tik niekas užspaudžiantys vyzdžius vijokliai
raudona pašvaistė
išbalusio puolusio angelo skrydis baugus
į kartuvių ritmą pataikyt nespėja sūpuoklės
iš tuščio į kiaurą išpilstėme vyną
sugert šypsnį bando praverta putota burna
sargai užrakino duris kareivinių
taip tyliai skausmingai gražiai ir be kraujo
pastato ausis naujesnė diena
ties pusiauju
***
ertmėj pražioja
spalvą stiklas
ties ajerais
ant juodumyno
užsigaubęs
slidžiuos neraibuliuoja
atšvaituose įsiskandinę
duženos
aštrumas eina į pirštus
po kapsinčiais skliautais
***
neišsiųsti akių vokai
laimingi merkias
atplėšti
užsiklijuoja ašarom
teškenančiais
surūdijusių vamzdžių lašais
pusnynuose (kur buvo paštas)
balos rūdžių spalvos