LINA AUGULYTĖ
***
Vaizdas užmigęs prigėrė
Vilnelėj
Tavo valtis dar plauks
mano akių glazūroj panirusi,
išsilieja valtis į žmogų,
nešantį paukštį,
paukštis - į negandos
vandenį purviną,
praskalauk akis tiesa -
Tavęs nėra,
tik vandens raibuliavimas
tyras ir Tavo valties
kelio
ženklas pasviręs styro.
***
Paukščiai,
sutūpę miegoti į
medį, sukabinę
sparnus ant šakų,
kad išdžiūtų, nemiega.
Jie nekalba
mantrų, negieda -
jie baisiai pavargę.
Galvos visą naktį, kodėl.