ŽILVINAS MAIGYS





<-
kiemsargis ant jų pelenų
užpils dar vandens
viena ateities tikimybė
plevėsuojanti neatsakytų laiškų užuolaidomis
žiemos šventės naktį
sūri žvakių liepsna
slenka link alyvų gyvatvorių
jose įkalintas laikas
nepažįsta termometrų skalių
mano laikrodžio strėlės
sukasi atgal
per vieną nerimo valandą
per šešiasdešimt kančios minučių
nes dar nėra dovanų
dar ne laikas atmerkti akis
po nuvytusio stebuklo nakties



***

Ryto dulkėse švytinti saulė
įsisuka į gatvių gyvenimą
nutiesdama tarp langų
voratinklių tiltus
spindulių kalavijas
sutriuškina visumą
ir palieka dėmes
ant sušilusio grindinio
Ikaras palėpėse ieško sparnų
priversdamas džiaugsmą kentėti
prirūkytuose kambariuose
kur palytėtas minties
tarp smilkstančių pelenų
snaudžia amžinas klausimas
laikydamas rankoje
nebaigtą butelį
burnoje - užstrigusį žodį
akyse - nežinomą viltį
ausyse - niekada negirdėtą melodiją
saulės
išpilstyto vyno
užgesintų cigarečių
užnuodytų sielų
sustingusių miege veidų
simfonija
atsitiktinių bučinių simfonija
vienadienių drugelių klyksmas
vėlinių žvakių drovus šnibždesys
reanimacijos palatos
->