VIRGINIJA ARMONAVIČIŪTĖ





TIESIOG TAIP YRA

Aš bijau rytojaus, bijau ateities
Aš laukiu vakar dienos ir priprantu prie šiandien
Ateik pas mane, mano varganas užvakar
Ir susikibę rankom nulėkim pas praeitį
Pasitik mane, mano buvęs laike
Be tavęs aš galiu pasiklysti
Be tavęs aš nerasiu kažko
Atmintie, atsiskirk nuo laiko
Ir pabūkim septynis mirksnius
Rausvoje nakties šviesoje.

1994 11 21-22 (naktis).



MUZIKOS GARSAI

Aš namuose ausyse želia natos
Jos stiebiasi iš plyšusių grindų aukštyn
O ant palangės mėtos smuiko raktas

Savam kambary aš dažnai pasiklystu
Ir kojos įklimpsta do mi natose
(Niekad neturėjau klausos)

Šilti la minorai nuo saulės ištirpo
Sudrėko penklinių lubos
Pabiro tinkas do mi vėliavėlėm

Dainuoju per naktį kol išbaigiu trelę
(Juk žmonės negirdi aš nebyli)
Kol rytmečio miegas išbado akis

1994 10 24