VIRGINIJA ARMONAVIČIŪTĖ
TIESIOG TAIP YRA
Aš bijau rytojaus, bijau ateities
Aš laukiu vakar dienos ir priprantu prie šiandien
Ateik pas mane, mano varganas užvakar
Ir susikibę rankom nulėkim pas praeitį
Pasitik mane, mano buvęs laike
Be tavęs aš galiu pasiklysti
Be tavęs aš nerasiu kažko
Atmintie, atsiskirk nuo laiko
Ir pabūkim septynis mirksnius
Rausvoje nakties šviesoje.
1994 11 21-22 (naktis).
MUZIKOS GARSAI
Aš namuose ausyse želia natos
Jos stiebiasi iš plyšusių grindų aukštyn
O ant palangės mėtos smuiko raktas
Savam kambary aš dažnai pasiklystu
Ir kojos įklimpsta do mi natose
(Niekad neturėjau klausos)
Šilti la minorai nuo saulės ištirpo
Sudrėko penklinių lubos
Pabiro tinkas do mi vėliavėlėm
Dainuoju per naktį kol išbaigiu trelę
(Juk žmonės negirdi aš nebyli)
Kol rytmečio miegas išbado akis
1994 10 24