JŪS TO NESUPRASIT...

     Mano saulė apleistuose soduose tviskėjo šulinyje besisūpuojantys kaštonai vidurvasario debesyse plaukė miškas kvepiantis žemuogėm traukinys kylantis į kalną jūros pamatyti aukuras ant kurio stovėjau tik aš aukojau varnas medžiuose šniokštė Vilnelėje girdėjau varpo dūžius ir gaudė mieste ir gaudė čia tu kurią aš myliu ir nekenčiu visų žmonių kas ne tos rasės Dievas jei jis yra tikėjimas tuo kad lapai mirė viltis kad bus kas nors gerai kaip ir tau nusibodus civilizacija ūžė gatvėse spigina akinanti baltos dienos šviesa bjauri kurios dar nebuvo nes aplinkui naktis ir vėjas šaižiai švilpiantis lietus kapinėse sutrupėję antkapiai ir vainikai kvėpuojantys sodria tuštuma mano širdy įaugo gėlės skauda tik man pasakojo apie vasarą važiuosiu ten nebus nieko su saule nepašnekėsi garsiai dužo žmogiškumo taurė pilna vyno upė seniai išdžiūvusi drobinė marška gobia pečius konvulsiškai virpančius pirštus liečiančius stygą nutraukė tas kuris tave pradėjo snigti purvais išsitepliojai veidą nutvieskė liepsna degė tik turtingųjų židinyje užgeso norai būti laimingam priekvailiu neapsimesi kad tai ne tu sugriovei ištisus miestus užplūdo žiurkės graužiančios plienines duris atvėrė mažytė mergaitė juodais rūbais paslėpus grožį, kuris bylojo kad čia nėra tavęs nebaugino ašaros liejosi jausmai tu jų nepažįsti žmogaus sielos gelmėse tūnojo žodžiai skirti tau nerūpėjo rytojus rūškanas veidas kupinas skausmo lašų nuriedėjusių sudužusių kruvinu langu ropojo voras ant tavo rankos apglėbusios karsto dangtį užvožė motina užpylė žemių gėles tavo paveiksluose atsirado ryšys tarp žemės ir dangaus dukrai padovanojo mėnulio kraštą užpuolė kenkėjai žudė visus siekius reikėjo tobulinti protą užvaldė juoda suknelė ant tavęs rodė mirtį pasitikai seniai mirusi žvaigždė nebespindėjo akys užmerktos amžiams liks tavo menas būti niekuo ir visuomet tylės jie be sielų stabai stovintys sapne matei save pamiršai viską sugriovė ji merdėjo viena svajonė būti vienai negimusiai varnai nebereikėjo skristi taip toli liko mintys žuvo kartu su tavimi pasitikėjo lietus lijo ir vakar...

     1994 02 19