MYKOLAS GUDELIS
I
Stora permatoma vandens siena
Vienoj pusėj sėdi senis žvejys
Visiškai vienas
Kitoj pusėj - žuvys
Kurios nepažįsta savo vaikų
Bet pažįsta sliekus
Žvaigždės krenta ir gęsta
Debiliškai išžiotose žuvų burnose
Senis irgi nepažįsta savo vaikų
II
Kol obuolys plaukė upe žemyn
Kalendoriaus lapas krito žemyn
Laikrodžio rodyklės krito žemyn
Sintetinė mėnulio šviesa krito žemyn
Kai žemyn krito žvaigždė
Obuolys
Plaukiantis upe sustojo...