KĘSTUTIS DRAZDAUSKAS
***
Buhalteriui per didelis dėmuo,
Į dalgio ašmenis sudžerkš akmuo,
Kažkam išpūtęs pilvą alkis,
Kažkas siūbuoja kilpoje ant balkio,
Kažką klebonas prie altoriaus šiandien laimins -
Ką padarysi, kiekvienam sava nelaimė...
Kas tavo širdį taip sugnybė?
Gal klykė tau per sapną tavo kūdikis?
Suprask, švelnumas - tai silpnybė,
Kentėk, neverk ir grūdinkis -
Už ašarą mokėsi kūnu,
Už kūną - siela,
Užsivynioki ant akių spygliuotą vielą,
Na, o širdis tegul supūna...
***
Išdžiūsta ašaros
Ir kraujas užkreši,
Aš laukiu vasaros,
Pakaušyje 666.
Aš perbraukiu ranka per tavo plaukus,
Gal ne ranka, gal akimis,
Nes rankos man prikaltos,
Gal tu ištrauksi man vinis
Iš sąnarių ištirpusių,
Padėsi galvą ant krūtinės
Ir padainuosi man, gulbe pavirtusi,
Kada išmuš sekundės paskutinės,
Širdis kaip laikrodis sustos,
Rodyklė paukščių rodys pietus,
Į delną rankos ištiestos
Monetomis byrės išlietos
Švininės, sidabrinės ašaros,
Tu lauksi vasaros.