ŽILVINAS MAIGYS





***

Ieškok manęs
nevalingam smegenų spinduliavime
jų raizginiuose, kurie panašūs
į nuvytusius skersgatvius
palenkusius dulkinas galvas
prie drėgno svarstyklių grindinio
nesuvaldomam bėgime vėjyje
link pirmutinės pastogės
kur šildosi pamiršę striukes pasmerktieji
pašėlusio fejerverko centre
įkyrių prožektorių karštyje
išsisukti nuo jo neįmanoma
gali tik išsirinkt sau spindinčią kaukę
ir lėtai nusileisti laiptais
griaudžiant plojimams
tuojau prieš tave paleis liūtus
ir tu suksiesi išprotėjusioj karuselėj
pasaulio galia
banguodama togomis
nulems tavo likimą
tūkstančiui metų į priekį
išsirinki sau kaukę
jau metas pradėti gyventi
prožektorių karštis atima ryžtą
ieškok manęs
stebuklingose vakaro laidotuvėse
tu vienintelis turintis teisę
nešioti gedulą
šios valandos mišiose
pats laikas priprasti
prie vėjo
su lapais flirtuojančio
nusėjančio savo tėvus
netikrais bučiniais
ramioje rūsių drėgmėje
klaidžiojančioje žvakių procesijoje
tenka užmerkti akis
apakusiems elgetoms
lietus plauna veidus
bet vieta nebe ta
ir klaidingai parinktas laikas
->