***

   taip dar kalbėdavom peržengę
slenkstį
   dairydavomės laužydami sustingusius
kaklus
				laikinas nuovargis
				ir jos šypsena
				slegia mano pečius
   ir
   palinksiu ties pavargusiu viešpačiu
   liežuvį jam išpjausiu
savo metus atidaviau
   kad galėčiau matyti
   ir
apakau
				kartais kėdės pievose
				        smigę žalios
				plasnoja
   atšalę rankos čiuopia liūdesio
trupinius (tik dužime dar galima juos rasti)
   klajodamas tarp skulptorių portretų res-
tauratorių ir prometėjų išmokau nebejaust
savęs susikurpiau būstą iš protėvių kaulų
   slepiu ten miegą
				kartais besimylinčios val-
			        tys sudega skyles sodina
			        dainuoja apie mazgus
   taip dar stebėdavomės ištrūkę iš 
rūbų
   vakarais laužydavom pamėlusius
raidžiakūnius ir nusikrušusius medėjus
   verčiu kitą puslapį
			        gėlėti narvai
				 	     beplaučiai dvikojai
			        gitaroms ir balandžiams
			        keli mažamečiai žodžiai
			        užgesusioms kūdikių sieloms
			        tupi
   ir
   dešimt dievo motinų išėstais
tarpukojais žvalgosi po plynę
   ir
   sala su telefonų maniaku miklėja
ėmiau suprast kelis virpesius
			        tik vėpsant pro langą
			        galima paklysti tarp
			        ženklų
turiu dar daug miego
			      
1994 06 11