BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS
DEŠIMT DVIDEŠIMT
iš kvailių juokias m oterys pavargėliai d
ar renka trupinius p ripilkit jiems taure
s tamsos pilnas paga lves nuoskaudų duoki
t prie upės mes eida vom ieškot akmenų nu
skęsdavom sutemus sa ulėti žmogžudžių vei
dai kaip krūtys susi tinka pasibučiuoja g
al apsimesti paminkl u rankas sudėt ir ne
beatsibusti turtingi eji rytais vis dar g
rimuojas už kiekvien ą spindulį jie sumok
a grynais tegu įsiša knija kliedesiai gal
o kadaise juk skelda
vome žmones pusiau
vėl lipindavome
dalindavomės
moterimis
vynu ir
saule
1994 06 25