BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS
DEŠIMT DVIDEŠIMT iš kvailių juokias m oterys pavargėliai d ar renka trupinius p ripilkit jiems taure s tamsos pilnas paga lves nuoskaudų duoki t prie upės mes eida vom ieškot akmenų nu skęsdavom sutemus sa ulėti žmogžudžių vei dai kaip krūtys susi tinka pasibučiuoja g al apsimesti paminkl u rankas sudėt ir ne beatsibusti turtingi eji rytais vis dar g rimuojas už kiekvien ą spindulį jie sumok a grynais tegu įsiša knija kliedesiai gal o kadaise juk skelda vome žmones pusiau vėl lipindavome dalindavomės moterimis vynu ir saule 1994 06 25