SAULIUS REPEČKA
***
anei bloga nebuvo nei gera
nei vilčių kiek žvarboka į ledą
dievas atmušė savo padus
ir stebuklo nebuvo tarp mūs
kažin kas palingavo: pašalo
***
ne vagis tai pelių krebždesys
tai metalo dubuo tyvuliuoja
po sienom drėgnom tai lašas
paklydęs šimtakojį nuplauna
nuo vaiko kaktos ir sapno pašvaistę
išsklaido dar mirusios sesės
balselis žvalus tebeskamba
keliasi vaikas mieguistas
ir naršo senovinę spintą
kur žaisdavo juodu bet keista
ir šiąnakt vien pelę teranda
***
iš baltų debesų ir lengvų
neregėtai išslydus aukšta
augs ir plėsis naktis lig ribų
kur yra už jų vėl kita
ir giedra jos viena po kitos
atsiknos negalėsi suprast
ir paliest begalybės šitos
ją turi vis kas kartą prarast
kol baltų debesų ir lengvų
išplukdyta dar kartą naktis
atsivers ligi pat pašaknų
o už jų neglūdės nebūtis.