AUGUSTINAS DAINYS
***
Ten turi būti mažas miško ežerėlis,
kuris švyti net ir pačią tamsiausią naktį,
ten turi būti šaltas vanduo, kuris jaučia
net ir patį švelniausią dangaus virpesį.
Žinau, dabar ten ruduo, ir vanduo ten dabar
stingdo kiekvieną krintančio lapo judesį,
dabar ten tylu, ir judri vandens akis
ten dabar mato viską.
***
Ateis dar tokia diena,
juoda diena, juoda kaip purvas,
kaip gatvių purvas... ateis,
ir tokią dieną, tokią juodą ir klaikią
pavasario dieną, aš pamiršiu namus,
aš liksiu vienas, beviltiškai vienas,
tarp klykiančių bedugnių,
ir tokią dieną, tokią juodą ir niūrią
pavasario dieną, aš gersiu pieną,
juodą ir kartų pavasario pieną... aš gersiu.