VIRGINIJA ŠEVČENKO





Vyrių girgždesys,
Spengianti tyla,
Slenkantis šėšėlis -
Baimės vizija.
Suuakmenėjęs veidas,
Pastėrusios akys
Žvelgia į tamsią tuštumą -
Nežinios karalystę.
Suakmenėję judesiai,
Švininės lūpos.
Jos mėlynos ir šaltos,
lyg baimės kakta,
Kažkas uždega šviesą,
pašaukia vardu.
Aš lėtai atsisuku į tave
Ir išvystu tirpstancius
ugnyje šešėlio plaukus.
Gilus atodūsis,
Trumpa palaima,
Kad viskas praėjo,
Ir staiga -
paniškas nerimas,
Nejaugi vėl ji aplankys mane,
Nejau!