GIEDRIUS MARTUSEVIČIUS
King Crimson I
Aš pabėgsiu į tankius eglynus
kad galėčiau gimti paukščiu
Ir atskridęs čiulbėti prie tavo lango (Meilė)
Aš pabėgsiu į gilius smėlynus,
kad galėciau gimti gyvate
ir atšliaužęs linksmai tau įgelti (Mirtis).
Aš pasislėpiau tamsiame danguje,
Kad galėčiau gimti žvaigžde
ir sužibęs lankytis tavo sapnuose (Meilė).
Aš pasislėpiau neramioje jūroje,
kad galėčiau gimti rykliu
ir atplaukęs godžiai tave praryti (Mirtis).
Aš turėsiu neramią moterį,
kad galėčiau gimti poetu,
ir pabudęs būti tavo švyturiu (Meilė)
Aš turėsiu moterį stiprią,
kad galėčiau gimti valdovu
ir pavargęs tapti tavo žudiku (Mirtis).
King Crimson II
Rudens pieva. Ji tokia liūdna,
Dvelkia šalčiu ir maištu
tarytum tavo supykusios akys.
O medžiai! Rudenio medžiai -
Pavargę, sulinkę, liūdni,
Šakomis vis dar verkia nukritusių lapų.
Vėjas lengvai kliudo fleitą,
verkiančią nuo baisios vienatvės.
Vėlyvas ruduo, jis neša
neramius garsus, pjaustytas formas.
Naktys! Tokios saldžios, kokia
gali būti mirtis neramios sielos,
kurią pažinojo tavo akys.
King Crimson III
Sunkus vėlyvas rytas
Tamsus, pakvaišęs,
pro atvirą langą į kambarį plaukia šaltis.
Vėl nakties nostalgija,
Vėl chaosas aplink, kai
norisi kažką pakeisti, bet negali.
Chaosas ir mano viduje.
Aš galiu atsiplėšti nuo žemės
ir juoktis iš jūsų visų.
Todėl aš vėl noriu nakties,
nes nematau tamsių veidų tamsoje,
Neskiriu formų, nevaldau savęs, nes tada
aš LAISVAS.
King Crimson IV
Buvo pilnatis
Šalta vasario naktis
Nesibaigiantis skausmas
ir aistra.
Tu išėjai grojant fleitai
nieko nepasakiusi
Tavo akyse atsispindėjo
Žodis "Sudie",
Tu pražydėjai žiemos pabaigoje.
Buvo pilnatis.
King Crimson V
Vienišas žibintas.
Mirties šokis.
Akyse vien spygliuotos vielos.
Aš praradau laisvę,
Kai supratau, kas yra mirtis
Ir vėl negalėjau užmigti tremty.
Jei žibintas pavargs šviesti,
Prasidės rytas.
Aš laukiu dienos,
Kuri sudegins mane.
King Crimson VI
Nemiegojau.
Verkiau.
Buvau kaktusu.
Po to žole.
Avim.
Peiliu.
Vakariene.
Tavo žvaigžde.
Užmigau. Numiriau.
King Crimson VII
Sulaužytas paukščio sparnas
dar spurda delne
Ir dega bepročiui žvakė
mirties patale.
Praskeltas kevalas kiaušinio
Vis laša stiklinėn
Ir motinos meilė gyvybei
košmarui rytiniam.
King Crimson VIII
Pakraupau nuo garso,
Sulinkau,
Atsisukti pabandžiau,
neleido, neleido to mintis.
Per tamsą neįžiūriu jūros,
Numirusios, liūdnos
Neatsimenu, kada į ją aš įbridau
Iš sienų išsiveržęs,
Bet nerandu šviesių akių -
Vien šaltos, nuogos
Dega saulė
Nuo karščio valtis tirpsta
pavargus ir be ateities
Dar vakar vedė ji mane
kai susikryžiavau aš viduje,
Tačiau šitame melsvam košmare
tik velnias
neviltis
Kvailystė
Kraujas
Toluma
Kiaurymė
Dugnas
Nuskendo...
King Crimson IX
Bėgau nuo kalno -
Pakilt negaiėjau
Šaukiau saulę -
Pravirkt negalėjau,
Ėjau gyventi -
Pabust negalėjau,
Vijausi žmogų -
Nušaut negalėjau.
King Crimson X
Leidžiasi saulė
Pro ašaras nematau dangaus -
bežvaigždžio, pamiršto
Jau seniai plaukiu laivu
Vienatvės, siaubo jūra,
bet negaliu suprasti kyšančių čia rankų -
Joms pagalbos reik, ar kranto?
Skęsta saulė.