 |
(Dainų akordų ieškokite čia: main.akordai.org/artist_info.php?aid=166751.)
1. Uvertiūra
Kopų Senis:
Kur vėjas kvepia, vanduo kur žydi -
Imkit legendą, prašom į vidų
Dugną giliausią, į jūros širdį
Metas prabilti - dievai lai girdi
Gimė, gyveno, laukė, mylėjo,
Kovės ir žuvo, viskas tik vėjo
Stygos varinės, perbrauktos pirštais?
Ne, netikėkit, niekas nemiršta
Pūgos balčiausios skleidžias už lango
Imkit legendą kol nepabrango
Apie Kastytį pajūrio žveją,
Kurs pamylėjo jūrų mergelę
Ne, nesakykit: "Esam girdėję -
Žuvo Jūratė, žvejas gedėjo"...
Smarkiai prispauskit prie lūpų pirštą:
Tie, kas legendoj - niekad nemiršta
Kirto Perkūnas mylinčią širdį
Ne pabaiga dar - dievai lai girdi
Kol šėlsta bangos, kol byra smiltys
Tęsias legendos - metas prabilti
2. Kastyčio rauda
Moterų choras:
Raukitės plaukus, undinės sesės,
Saulė padangėje šiandien užgeso
Gedulu smilksta jūržolių žvakės -
Žuvo valdovė, mirė Jūratė
Vyrų choras:
Vietoj tavęs nuo šiol jūra alsuos
Tavo krūtinėj per daug šviesos
Strėlę ugninę tu sugavai
Mes tik apraudam - sprendžia dievai
Kastytis:
Ne, virš manęs nebeliko dievų,
Mirė visi jie su meile sykiu
Niekas manęs jau su jais nesutaikys,
Prakeikiu save ir Perkūną prakeikiu
Motina:
Nutilk sūneli, netarki šito
Vieną praradęs, surasi kitą
Kapų daugėja, skęsta laivai
Mes tik apraudam - sprendžia dievai
Kastytis:
Meilės manosios abiem mums užteks
Ji tavo žvilgsnį ir širdį uždegs
Eime, Jūrate, neturim laiko
Prakeikiu save ir Perkūną prakeikiu
Choras:
Vargšas Kastytis - jis išprotėjo
Dievų valdovui taip nusidėjo
Jį tik apakino keršto gyvatė.
Nieks neprikels jau - mirė Jūratė
Kastytis:
Eime, mieloji, pas Kopų Senį
Jis slaptingiausius burtus išmano
Gyvastį, mirtį į kasą pina
Savo kerais lai tave atgaivina.
Motina:
O nelaimingasai - tu pražuvai
Mes tik apraudam - sprendžia dievai
Grįžki į protą - sustoki vaike
Kastytis:
Prakeikiu save ir Perkūną prakeikiu.
3. Jūratės prikėlimas
Kastytis:
Kopų Seneli, imk mano sielą
Daryk ką nori, nieks man nemiela
Atlygio kokio tik nori prašyk -
Prikelk mano mielą - mane pražudyk
Kopų Senis:
Supyks Perkūnas - velniai nematė,
Lai bus kaip būna - kelsim Jūratę
Lai raištis mirties jai nukris nuo akių
Perkūnu aš netikiu, o jūra tikiu.
Kastytis:
Daryk kas reikia, Kopų Seneli,
Gal nelabieji šviečia tau kelią,
Gal tu iš demonų gauni jėgų -
Bet tik prikelk ją - man nesvarbu
Kopų Senis:
Nuogą jos kūną medum ištepsim,
Bites sukviesim, avilius tempsim,
Lai kerta kerta, lai gelia gelia
Lai neša gyvybę į tavo mergelę.
Choras:
Ulioj bitute,
Ulioj kadijėle,
Saldus medutis,
Saldus skanumėlis
Kirski vai kirski,
Gyvastį neški,
Kupiną korį
Lig pat širdelės.
Kastytis:
Pažvelk - ji bunda, vandens jau prašo,
O bitės miršta, gyvastį neša,
Tarsi į korį - medų į kūną
Ačiū Seneli, velniop Perkūną
Kopų Senis:
Jus seks Perkūnas - velniai nematė
Medžios jo kariūnai - kelkis Jūrate,
Jau pirštai mirties tau netemdo akių -
Perkūnu aš netikiu, aš jūra tikiu.
Choras:
Ulioj bitute,
Ulioj kadijėle,
Saldus medutis,
Saldus skanumėlis
Kirski vai kirski,
Gyvastį neški,
Kupiną korį
Lig pat širdelės.
4. Meilės duetas
Jūratė:
Kodėl tariu "man gera čia",
Juk tai ne tamsios gelmės?
Gal sapnas tai, man gera čia,
Gal burtai jūrų velnio
Pabust iš miego gera čia,
Juk taip ilgai miegojau,
Kastyti, mielas, gera čia,
Ar krantas tai, ar rojus?
Įkvėpti vėjo ir žolės,
Kastytis:
Apakt nuo meilės didelės
Jūratė:
Paliesti žemę ir gėles it mylimojo lūpas
Kastytis:
Klausytis paukščių ir lietaus,
Jūratė:
Ragauti pieno ir medaus,
Jūratė ir Kastytis:
Matyti jūrą iš viršaus, kur baltos bangos supas
Kastytis:
Tu pažvelk į ąžuolo šakas
Tai santuokos altorius
Neturim rūmų, na ir kas
Bus pieva mūsų meilės guolis
Jūratė:
Širdis stuksena: "gera čia"
Kai vėjas taršo plaukus.
Mylėk mane dabar ir čia
Aš taip seniai to laukiu
Abu:
Ateik naktie, užpūsk žvakes,
Surankiok liūdesio šukes
Aš tavo kūnu ir kvapu patamsiuos pasišviesiu
Šalin dainas, šalin žodžius,
Šalin drovumo drabužius
Neliko nieko, net dievų, tik tu ir aš - mes dviese
5. Motinos malda Perkūnui
Motina:
Nors vaiko nuodėmė didi,
Šaukiu tave, Griausmavaldy,
Pasigailėk, atleiski.
Choras:
Pasigailėk, atleiski.
Motina:
Aš savo plaukus tau dedu
Kaip auką atgailos maldų
Nebauski, vai neteiski.
Choras:
Nebauski, vai neteiski.
Prikelt mergelę vandenų
Žynys išdrįso šių dienų
Beprotis Kopų Senis.
Choras:
Beprotis Kopų Senis.
Motina:
Mano sūnus - lengvatikys
Užtemdė meilė jo akis
Jį aistros tolin gena
Choras:
Jį aistros tolin gena
Motina:
Mes per silpni, todėl kalti,
Choras:
Tokie jau esam sutverti
Motina:
Ugnies ir prakeiksmo verti,
Choras:
Mes žinom tai, Perkūne,
Motina:
Prašau malonės didelės,
Choras:
O jeigu viešpats negalės,
Motina:
Lai būna taip, kaip būna
Choras:
Lai būna taip, kaip būna
Perkūnas:
O prakeiktieji niekdariai,
Kvailybės ir tamsos kariai
Prieš mano veikiat valią?
Choras:
Prieš tavo veikiam valią.
Perkūnas:
Esi dora, maldos sesuo,
Bet susitaikyki su tuo -
Kaltųjų laukia galas
Choras:
Kaltųjų laukia galas
Perkūnas:
Jūs per silpni, todėl kalti
Choras:
Tokie jau esam sutverti
Perkūnas:
Ugnies ir prakeiksmo verti -
Choras:
Tokia valia Perkūno
Perkūnas:
Dėl jūs puikybės didelės
Choras:
Padėt mums niekas negalės
Perkūnas:
Lai prasikaltę žūna.
Choras:
Lai prasikaltę žūna.
Motina:
Nors vaiko nuodėmė didi,
Pasigailėk, atleiski.
Aš savo plaukus tau dedu
Nebauski, vai neteiski.
Choras:
Mes per silpni, todėl kalti
Perkūnas:
Tokie jau esat sutverti
Choras:
Ugnies ir prakeiksmo verti -
Perkūnas:
Tokia valia Perkūno
Choras:
Dėl mūs puikybės didelės
Perkūnas:
Padėt jums niekas negalės
Choras ir Perkūnas:
Lai prasikaltę žūna.
6. Neptūnas ryžtasi kovai
Choras:
Neptūne, tėve vandenų,
Mes turim tau blogų žinių,
Girdėjo patys, matėm.
Rūstybė dievo debesų
Užkris nelaime ant visų,
Nes mirs tava Jūratė
Neptūnas:
Ką kalbat vėjai? Ko daužot širdį?
Visi lai klauso, visi lai girdi -
Bet kad grasintų - šitaip nebūna
Aš skelbiu audrą - karą Perkūnui
Choras:
Kiek mena jūra ir dangus
Nė vienas dievas, nei žmogus
Perkūnui nepastojo kelio.
Mus pražudysi ir save
Gelmes paversi dykuma
Atšauk žodžius karaliau
Neptūnas:
Narsių kariūnų gelmėj netrūksta
Lai kyla bangos, lai vėtros dūksta.
Purslais užpilsiu žaibus ir ugnį,
Aš skelbiu karą - lai trata būgnai
Choras:
Lai plaikstos vėliava juoda
Tava narsa - tava bėda
Bet paisyt verta išminties.
Kam gi skirti maldų laivai, jei pešas tarp savęs dievai?
Atšauk žodžius, nekviesk mirties.
Neptūnas:
Galbūt nuo žaibo mūšy aš krisiu,
Bet savo dukrą apgint išdrįsiu
Kaip pasakysiu - lai taip ir būna:
Aš skelbiu audrą - karą Perkūnui
Moterų choras:
Greit vilksis jūra suknią raudoną,
Dabinsis bangos karių lavonais
7. Atsisveikinimas
Kastytis:
Jau mūšis artėja aršus ir kraupus,
Jis renkas, jis šaukia mane
Gal šlovę surasiu, o gal tik kapus
Tylos ir ramybės dugne
Gal kardas atšips ir gyvybę palies
Mano skydą prakirtus ranka,
Gal žūsiu, tačiau nieks įveikt negalės
Tos žemės, kuri mums šventa
Leisk dar kartą pažvelgt į akis
Į nuostabų šypsnį veide,
Kad prieš mirčiai uždarant duris
Galėčiau bučiuoti tave
Viskas. Sudievu. Jau aš išeinu,
Klausyk kaip kvatoja mirtis.
Bet juk žinai - liksiu tavo draugu,
Kai ir neplaks jau širdis
Gal kardas atšips ir gyvybę palies
Mano skydą prakirtus ranka,
Gal žūsiu, tačiau nieks įveikt negalės
Tos žemės, kuri mums šventa
Leisk dar kartą pažvelgt į akis
Į nuostabų šypsnį veide,
Kad prieš mirčiai uždarant duris
Galėčiau bučiuoti tave
Jūratė:
Kodėl išeit turi kaip tik dabar,
Kai manyje
Mūs meilės vaisius bresta tyliai,
Sakyk brangusis, galgi ši žinia
Sulaikys tave?
Savim užkeikiu, keikiu, myliu.
Be tavęs dar tūkstančiai karių
Ginklus iškels,
Išjos žudyti ir numirt.
Sakyk, mielasis, ką daryt turiu,
Jei mirtis tau įgels?
Kodėl mums lemta skirtis?
Lai mano meilė tau skydu bus
Strėles nukreips šalin
O jei durklas pramuš šarvus,
Jis smigs manon širdin
8. Mūšis
Perkūnas:
Ugnis, mirtis it varnas
Tvyro danguje
Lyg neganda juoda.
Lai švyti mano kardas
Lai skamba jo daina:
"Dabar ar niekada"
Choras:
Šauk, kirsk, krisk, mirk
Juk tam ir atėjai
Šauk, kirsk, krisk, mirk
Dėl to juk ir gimei
Neptūnas:
Šuoliuos žirgai it bangos,
Krauju gesins žvaigždes
Aš atėjau tavęs
Mirties gyvatės rangos
Padangė lyg žaizda:
"Dabar ar niekada"
Choras:
Šauk, kirsk, krisk, mirk
Juk tam ir atėjai,
Šauk, kirsk, krisk, mirk
Dėl to juk ir gimei
Perkūnas:
Nutrauki šūvių lietų
Neptūnas:
Gesink savus žaibus
Perkūnas:
Greit vandenys išdžius
Perkūnas:
Sugauki mano ietį
Neptūnas:
Skanauk mirties lašus
Neptūnas:
Hei, jūra
Perkūnas:
Hei, dangus
Choras:
Šauk, kirsk, krisk, mirk
Juk tam ir atėjai
Šauk, kirsk, krisk, mirk
Dėl to juk ir gimei
9. Pergalės daina
Choras:
Tyla po mūšio prisirpus kaip akmuo
Su pergale - namo
Mirtis jau soti, jau kalasi skiemuo
Oraus, rūstaus "Valio"
Su kraujo skoniu, be šalmo ant galvos
Su pergale - namo.
Sulūžęs kardas, bet kalasi skiemuo
Oraus, rūstaus "Valio"
Riksmai, dejonės - tai mirštančių balsai
Tu baisiai pavargai
Tiems, kurie krito švies žvakėmis gaisrai
Sudie, kovos draugai
Su kraujo skoniu, be šalmo ant galvos
Su pergale - namo.
Sulūžęs kardas, bet kalasi skiemuo
Oraus, rūstaus "Valio"
10. Neptūnas skelbia tuoktuves
Neptūnas:
Tariu aš, šypsena ginkluotas:
Lai kliokia vynas upeliu
Putokit bangos, skelbkit puotą,
Nes noriu ir galiu
Prieik žvejy, leisk apkabinti -
Išleidžiu dukrą už tavęs
Savus jausmus tu moki ginti,
Tad švęskim vestuves
Neptūnas ir Moterų choras:
Bėkite puoštis, undinės sesės
Jau kyla saulė, vargai užgeso
Purpuru smilksta jūržolių žvakės -
Teka valdovė, tuokias Jūratė
Jūratė:
Sakyk, Kastyti, ar žinai
Kodėl vanduo pražydo?
Kodėl rausvi dangaus skliautai
Taip man tavęs pavydi?
Kastytis:
Vestuvių žiedu pagaliau
Papuošiu tavo ranką
Jūratė:
Ak, nekalbėk, prieik arčiau -
Man žodžių nepakanka
Choras:
Pasiklydau šurmuly lyg girioj
Geri vyrai gerą vyną giria
Jei jus gyrė, reiškia jūs girti -
Šokiui, vynui, meilei pasmerkti
Susiraski kuo didesnę taurę
Šėlt gali juodai ir šokti žiauriai
Šventės tiek, kiek sutelpa tavy
Geria jie, aš geriu, tu geri
Jūratė:
Ko tu liūdi? Ar pavargai?
Ar prastas mano vynas?
Gal jūros ligą sugavai?
O gal ilgies gimtinės?
Kastytis:
Tu man ir žemė, ir dangus,
Bet vienas dar yra žmogus
Be jo linksmybės man nebus - tai motina manoji.
Širdis man ilgesio pilna,
Mums linksma čia - ji ten viena
Skurde it pirštas palikta
Aš apie ją galvoju.
Motina:
Ak, netiesa - dievai neamžini,
Tik mano meilė tau
Visur šalia aš, juokiesi ar verki
Atleisk, atleisk sūnau.
Tavajai laimei aš dovaną nešu
Priimk ją jei gali
Supyniau lopšį iš verksmo iš dainų
Savos gėlos pily
Kopų Senis:
Vėjas kur kvepia, kur bangą gena
Leiskit prabilti ir Kopų Seniui
Gintaro rūmai griuvo dugne -
Juos atstatysim - sekit mane
Zyzia įkliuvę į gintarą musės
Pasižiūrėkit į kitą pusę
Krantas jau laukia rūmų jaukių -
Gintaro miesto šlovę šaukiu
11. Finalas (Klaipėda)
Kastytis:
Metas tvinksėti pajūrio širdžiai
Metas prabilti - dievai lai girdi
Jūratė:
Duokite ranką - pradedam fiestą
Šlovę dainuoju Gintaro miestui
Neptūnas:
Patikiu miestui jūružę brangią
Perkūnas:
Saugosiu šviesią virš jo padangę
Motina:
Meilės ir vyno... Didelę širdį...
Perkūnas:
Jau metas dūkti - dievai ar girdit?
Visi:
Duokite ranką... pradedam fiestą
Šlovę dainuojam... Gintaro miestui
Ko neišdrįsom... pradedam šiandien
Metas ištarti... Darom legendą
Kastytis:
Aukso nereikia - gintaro turim
Jūratė:
Gimstam, gyvenam - liečiam ir kuriam
Kastytis:
Vyną brandinkim... Drobę išauskim.
Jūratė:
Šiandien jaunimas... Šėlkim ir gauskim.
Visi:
Duokite ranką... pradedam fiestą
Šlovę dainuojam... Gintaro miestui
Ko neišdrįsom... pradedam šiandien
Metas ištarti... Darom legendą
|
|
|
