Muziklai

Muzikos ir ugnies spektaklis
"Saulės žemė"


Nuotraukos
Libretas

Kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius Rimvydas Stankevičius, režisierius Benas Šarka, scenografai - dailininkai Arūnas ir Reda Uogintai, choreografas Andrius Pulkauninkas, ugnies ir pirotechnikos efektai - Rytis Kubilius ir firma "Blikas".

Pagrindinius vaidmenis atlieka:

Aistė Smilgevičiūtė - Aušrinė
Indrė Valantinaitė - Saulė
Benas Šarka - Ugnies Žmogus
Andrius Pulkauninkas - Mėnulis, Ugnies Paukštis
Taip pat 3 breiko šokėjai ir 8 asmenų modernaus šokio grupė
Trukmė 60 min.


"Saulės žemės" premjera įvyko rugsėjo 13 d. Prisikėlimo aikštėje, kaip finalinis Šiaulių dienų renginys. Miuziklas pritraukė beveik 20 tūkstančių žmonių auditoriją. Premjera įvyko su didžiuliu pasisekimu: po reginio publika ne tik plojo, bet dalis žmonių net ir verkė iš susijaudinimo. Miuziklas sužavėjo kritikus bei spaudos atstovus - Šiaulių krašto spaudoje "Saulės žemė" buvo įvardinta kaip įvykęs stebuklas.

"Saulės žemė" - tai mistifikuotas kūrinys apie žmogaus ir gamtos stichijų tarpusavio harmonijos paieškas. Tai pasakojimas apie ugnies gimimą, jos transformaciją į Saulę ir Mėnulį, apie Saulės ir Mėnulio meilės vaisių ugninį žmogų, jo meilę nakties deivei Aušrinei, bei šio žmogaus paieškų rezultatą - Saulės miesto gimimą. Tai reginys, kuriame susipina gyvai atliekama roko muzika, modernus šokis, ugnies ir šviesos efektai. Pagrindinis dėmesys kuriant šį spektaklį buvo skirtas būtent tikros ugnies efektų panaudojimui scenoje. Taip gimė ugnimi spjaudantis paukštis, ugnimi kalantys dieviškieji kalviai, liepsnojantis žmogus ir kt.

Kūrinio siužetas yra paremtas įvairių autentiškų baltiškųjų mitų junginiu. Jame į vieną istoriją susipina mitai apie pasaulio susikūrimą, apie jo vystymąsi su jau gerai žinomu ir vienu archaiškiausių laikomu Aušrinės mitu. Nuo amžių glūdumos Baltų gentys gyveno harmonijoje su gamta, gaivalų didybę įvardindami kaip dievus (Bangpūtys - juros dievas, Gabija - ugnies deivė, Žemyna - žemės deivė, Perkūnas - dangaus ir visatos harmonijos palaikymo dievas). Todėl neatsitiktinai ir spektakliui pasirinktas vizualinio sprendimo būdas yra ugnis, kuri ir buvo centrine mitologijos ašimi. Ji buvo garbinama, sugyvinama. Šiame spektaklyje ugnis - tai ne tik laukinio naikinančio gaivalo simbolis, bet ir žmogaus kūrybinio prado metafora. Į pirmą planą yra iškeliamas kuriantysis, nuolat ieškantis, amžinai iš vidaus liepsnojantis žmogus.

Specialių efektų ir ugnies magijos pagalba žiūrovams atsiveria erdvės, kasdienybėje liekančios už regos lauko ribų. Nepanorusieji gilintis į filosofinę mitologinę spektaklio prasmę gali tiesiog gėrėtis puikia muzikos, šokio ir ugnies efektų derme.

Susidomėjusius prašome kreiptis: rokas@skyle.lt