RENESANSIŠKO GROŽIO VIRTUOZAS –
Ramančiūno valsas
Violončelė, šypsena. Mojuoja stryku ir galva.
Į „Skylę“ nusileido 2005 m. uždusintas žiaurių akademizmo gniaužtų, pūslėtais nuo gamų grojimo pirštais, randuotas nuo dirigentų batutos kirčių, bet dar skaistaus žvilgsnio. Nata po natos, o tiksliau jų nebuvimas, lyg šviežias oras atpalaidavo nualintą muzikanto sielą ir jauno virtuozo instrumentas suskambo naujomis spalvomis. Iš pradžių atsivertimas vyko dirbant ties „Pranašu“, vėliau talentas buvo įtvirtintas kuriant „Baltą katę juodoje aliaskoje“ ir „Povandenines kronikas“. Jauno, gaivaus veido pasirodymas į ketvirtą dešimtį įkopusių ir bevėstančių kitų grupės vyrukų fone išprovokavo naują susižavėjusių merginų bangą ir garantavo albumo „Povandeninės kronikos“ sėkmę. Atsidėkodamas gerbėjoms jaunasis virtuozas papuošė savo pasididžiavimą pjezo mikrofonu – instrumentas suskambo dar jaukiau, sodriau, žavingiau… Keliai išsiskyrė grupės klestėjimo metu 2009-aisiais.