KRIENAS

Pliekia elektrine gitara, pritaria balsu.

Pakviestas prisijungti prie „partizaninio“ judėjimo, grupėje atstatė šešiastygių instrumentų balansą. Soluodamas mėgsta pasažus praturtinti mielomis kvintulėmis ir kitomis abrakadabromis. Šia dvasia ugdo ir būrelį jaunų gitaristų. Pasivadinęs „Kreivu“ neretai skleidžiasi ir dainuojamosios poezijos erdvėse. Vertina tauriąją „Čepkelių“ raisto trauktinę, nemenką įspūdį jam palieka namuose gamintas maistas. Jautri siela. Grupę paliko peržengęs vilko vartus 2015-aisiais.

„GONZIKAS“
PAGRANDUKAS

Bosinė gitara

Su Vadu kontaktą rado gūdžiais 1985-aisiais kartu bepučiant birbynes Dvarionkės liaudies instrumentų orkestre. Ištreniravęs plaučius, vėliau nutarė imtis labiau moteris jaudinančių instrumentų – ilgų plaukų, stipraus piršto ir bosinės gitaros. Todėl Vilniuje, o ypatingai Užupio apylinkėse, išgarsėjo kaip groover‘is. Į Skylę įkrito 2000 m. pasprukus Miškinienei. Ilgainiui surimtėjo, nusikirpo gauruotus plaukus, vedė. Groover‘io kostiumą pasikabino tamsiausiame šeimyninio lizdelio kampe. Keliai išsiskyrė grupės klestėjimo metu 2009-aisiais.

JAUTRUS VAIKINAS

Pranešimas apie žemaitiškų hitų receptus

Gitara.

Jaunystėje muzikavo kartu su Žemaite grupėje „Erdvė“ ir taip garsino Plungės vardą. Vėliau, pardavęs gitarą, į Jamaiką neišvyko, bet priėjęs Skylės kraštą, pamatė Žemaitės pėdsakus, paslydo ir įgriuvo vidun. Vienuolika metų niekaip negalėjo susivokti, kas atsitiko, ir nors grojo beveik visuose „Skylės“ koncertuose, gausiuose albumų įrašuose bei kituose projektuose, gitaros taip ir nebeįsigijo… Ilgai svarstė, skyleivis jis ar ne, aiškumo nesuteikė net Akademijoje įgytas etnomuzikologo diplomas. Visgi grupėje paliko nemenką žymę – individualios spalvos gitarines partijas, yra dainų „Tolimi lietūs“, „Laikas“, „Gailile raso“ bendraautorius. Grupę paliko jos klestėjimo metu 2008-aisiais.

RENESANSIŠKO GROŽIO VIRTUOZAS –
Ramančiūno valsas

Violončelė, šypsena. Mojuoja stryku ir galva.

Į „Skylę“ nusileido 2005 m. uždusintas žiaurių akademizmo gniaužtų, pūslėtais nuo gamų grojimo pirštais, randuotas nuo dirigentų batutos kirčių, bet dar skaistaus žvilgsnio. Nata po natos, o tiksliau jų nebuvimas, lyg šviežias oras atpalaidavo nualintą muzikanto sielą ir jauno virtuozo instrumentas suskambo naujomis spalvomis. Iš pradžių atsivertimas vyko dirbant ties „Pranašu“, vėliau talentas buvo įtvirtintas kuriant „Baltą katę juodoje aliaskoje“ ir „Povandenines kronikas“. Jauno, gaivaus veido pasirodymas į ketvirtą dešimtį įkopusių ir bevėstančių kitų grupės vyrukų fone išprovokavo naują susižavėjusių merginų bangą ir garantavo albumo „Povandeninės kronikos“ sėkmę. Atsidėkodamas gerbėjoms jaunasis virtuozas papuošė savo pasididžiavimą pjezo mikrofonu – instrumentas suskambo dar jaukiau, sodriau, žavingiau… Keliai išsiskyrė grupės klestėjimo metu 2009-aisiais.

REIKALINGAS ŽMOGUS

Grupės garso režisierius ir techninis servisas, grojo kanklėmis ir pritarė balsu.

Nors šalia „Skylės“ gyveno daug metų, galutinai suskylėjo apie 1995 m. Tais pačiais metais savo bute įkūrė Petronio vardo kultūros namus, kurie buvo ypač mėgiami skyleivių. Tuo pat metu ėmė operuoti grupės garsą bei daryti aibę kitų geradarysčių. Todėl greitai išgarsėjo kaip Petronis geradarys.
Geradarystės aprimo po vieno iš koncertų, Petroniui užlūžus ties trečios kartos inteligente – filologe. Tuo pačiu metu užsiraukė ir kultūros namai. Apie 2002 metus šiltą ir pelningą vietelę grupėje iškeitė į skurdžią farmacininko dalią…

PANKAS INTELIGENTAS

Pranešimas apie tikrąjį inteligento instrumentą

Multiinstrumentalistas: grojo violončele, dūdmaišiu, bandonija, perkusija, lūpine armonikėle, dombreliu. Nevengė pritarti balsu.

Pirmąkart „Skylėje“ pasirodė apie 1992 m., bet pakraupęs nuo garso ir saugodamas violončelę ilgiau neužsilaikė. Tikruoju nariu tapo apie 1995 m.
Savo pankišką prigimtį nuo darbdavių maskuodavo tvarkinga eilute. Tarp žmonių pagarsėjęs kaip mitrus prekybininkas, stumdąs tai muzikos instrumentus, tai kosmetiką, tai popierių, bet iki šiolei širdyje lieka ištikimas muzikai. Grupę paliko 2001.
Vakarais linksmina žmoną žemaitiškomis polkutėmis, kuria savo internetinę radijo stotį www.etnoradijas.lt. Individualistas.

„DANYTKA“

Grojo smuiku. Kaip ir „Skylės“ branduolys, gimė ir brendo Antakalnyje. Mokslus krimto Vilniaus 22 vidurinėje mokykloje. Čia, būdama folklorinio ansamblio siela, į jo veiklą sugebėjo įtraukti ne tik Mantvydėlį, Radzevičių ir Petronį, bet ir legendinius Antakalnio pankus Erkę ir Maišą.

Po mokyklos baigimo likimas jai lėmė pirmosios „Skylės“ smuikininkės dalią. Tačiau kūrybinė Medicinos fakulteto rūsių atmosfera nelabai patiko Giedrės gimdytojams ir būsimam sutuoktiniui. Tad apie 1993 metus ji grupę apleido. Vėliau dar įamžino savo balsą pritardama dainoje „Žiedas“ ir išvyko į užjūrį gydyti labiau pasiturinčių pacientų.

PORTUGALIJOS VINIS

Grojo bosine gitara.

Į grupę apie 1995 m. ją pakvietė Drazdauskas. Profesionali bosistė, greit pelnė grupės vyrų simpatijas. Į repeticijas atsivesdavo net trimetę dukrą, kuri nuo mažų dienų pamilo „Skylės“ muziką, ypač dainą „Ubagai“.
Laisvalaikiu mėgo kepti bulves savo vyrui Miškiniui. Ypač sublizgėjo 1998 m. „Skylės“ kelionės į Portugaliją metu, tada ir buvo pavadinta Portugalijos vinimi. Šiaip rami, dirba vaikų darželyje, ten stato fantastiškus kalėdinius spektakliukus. Nemėgsta tarpusavyje besiglostinėjančių vyrų.
Grupę paliko 2000 m.

MENEDŽERIS IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS

– eilėraščiai „Plyšyje“

Pirmas ir paskutinis „Skylės“ Menedžeris. Dažnai į repeticijas atnešdavo svarainukės. Vieni didžiausių darbų – „Skylės“ prastūmimas į Coca cola remtą turą Coca cola is the music bei Didžiosios Menedžerio Vežybos.

MINTIES VIRTUOZAS 

– tekstai pirmame „Plyšyje“ – eilėraščiai antrame „Plyšyje“ – kiti eilėraščiai

Radzevičiaus bendražygis nuo mokyklos laikų. Aktyviau į „Skylę“ įsijungė apie 1993 m. – Filologijos rūsio (Periklių) laikotarpiu. Prie perėjimo proceso prisidėjo iškiliomis mintimis, piešiniais, tekstais bei skaistybės kelnėmis. Dainoje „Periklis“ atlikęs dumdidadi vokalinę partiją, buvo pramintas dumdidadininku. Daugelio iškilių dainų, tokių kaip „Realistas Antonijus“, „Krioklys“, „Su Šiaurės Vėju“, „Žiema“ tekstų autorius, Jaunimo kūrybos almanacho „Plyšys“ literatūrinis redaktorius. Apie 1995 m., suviliotas Jakučiūno poetinės tranzistų frakcijos, nuo „Skylės“ atitolo